Akies krašteliu...

Maži dalykai reikalauja tiek pat, o kartais net ir daugiau pastangų, kaip ir dideli. Ir dėmesio... Bet jie verti tų pastangų. Ir skirti ne visiems: skirti savo auditorijai, gebančiai matyti ir pastebėti : )...

Sekmadienis tradiciškai buvo skirtas vaikams, vyrui, maistui, namams ir ... truputį nėrimui. Nevisai jam (nėrimui) vienam, bet žiūrėdama su vaikais seną gerą filmą (vyras tuo metu ruošė vakarienę - mmm, kaip gera...), negalėjau tiesiog sėdėti. Tad nėriau. Ir vėl - plonučiais siuvimo siūlais ir ploniausiu vąšeliu. Jeigu pasiseks, tai bus dar vienas darbelis mamų mugei-parodai. Tikiuosi, pasiseks :D

Akies krašteliu... Štai taip atrodo darbo pradžia. 

 

Kiekvienam žiedlapiukui - po lašelį kantrybės ir dėmesio :) Ir rankų šilumos, juk jie tokie mažučiai :)

Segė su drugiu. Popierinė :)

Kai padariau pirmą sagę iš knygos lapų, reakcija buvo vienareikšmiška: taigi čia popierinė... O popierius mūsų supratimu yra labai trapus dalykas, netinkantis papuošalams. Bet va jeigu jį praklijuot nnn sluoksnių, jeigu jį palakuot ir įdėt dar kokią vieną technologinę paslaptį, kurios, žinoma, neatskleisiu :P , tai manau, popierius- daug patvaresnis už keramiką ir pan., nes nenudauši gabalo, o ir lietus nebaisus, jeigu tinkamai popierių apdoroti... Ir užsienyje, kur žmonės yra laisvi ir nebijantys kažko naujo (anokia čia naujiena, iš tikrųjų ), papuošalai iš popieriaus labai netgi populiarūs ir nėra pigūs...

Kodėl pradėjau nuo šios "įžangos" ? Ogi kolkas (nežinau, kaip bus, bet kolkas) ruošiuos dalyvauti mamų mugėje prie Rotušės (gegužės gale). Ir reikėjo kažką sugalvot. Tad nusprendžiau tiesiog daryti tai, kas patinka. Nemanau, kad net jeigu tai bus mugė, o ne tiesiog paroda ( ko vis niekaip negalim išsiaiškinti :P ), tikrai netikiu, kad bus daug pirkėjų. Čia tik graži pabendravimo šventė ir tiek. Tad kažkiek kažko padarysiu. Ir man dzin, kad kiti sako: iš papuošalų nepragyvensi ir reikėtų kažką įdomesnio ir labiau perkamo pasiūlyti.  Aš ir nesiruošiu užsidirbti. Tik noriu parodyti, ką darau ir kaip. Ir tiek :)

Na va, ir pradžiai padariau popierinę segę su drugiu. Drugys - karpinys. Visa segė suklijuota iš knygos lapų, be jokių kartoninių karkasų ir pan. O kiek popieriaus sluoksnių gavosi, nežinau :) Darysiu kitą - paskaičiuosiu :P

33

Vakar švenčiau tortadienį,bet per lakstymus taip ir nespėjau palikti įrašo čia :P

Kai buvau labai jauna ir graži, susigalvojau planą iš serijos"ką turėčiau spėti iki 30-ies": ištekėti, pagimdyti vaikus ir pasirūpinti stogu virš galvos. Viską spėjau :) Bet kai sukako tie taip tolimi ir nepasiekiami 30 ir jau gyvenimas kaip ir tekėjo savo vaga, supratau, kad noriu koreguoti planą ir noriu daugiau: noriu permainų ir laiko sau. Tad pakoregavau planą ir vietoj "30" mintyse įrašiau "33". Dabar jau iki šios datos norėjau dar bent vieno didžiulio ir svarbaus mano gyvenimo įvykio: norėjau dar vieno vaiko :) Tad šiandien, kai jau turiu tuos 33, galiu sakyti, kad turiu tai, apie būdama jauna ir graži svajojau ir pagrindiniai ir patys didžiausi įvykiai mano gyvenime jau įvyko :) Kuo labai labai džiaugiuos :) Galiu ramiai augint vaikus su ta mintimi, kad viską suspėjau (su vyro pagalba, žinoma) laiku :D 

O kaip gi karjera, darbas ir t.t.? Viskas greitai spręsis, nes jau liepos mėnesį baigiasi mano motinystės atostogos. Tik galiu pasakyti, kad iki šiol dirbau, kad užsidirbti duonai ir dažnai iš gyvenimo tiesiog išbraukdavau valandas, praleistas darbe. Manau, ne aš viena tokia. Ir dabar mano maža svajonė -pokyčiai šioje "srityje". Jau žinau, ko norėčiau, ką keisčiau ir kaip dirbčiau. Tad laikau kumščius, kad šie metai atneštų pokyčius būtent čia ir aš rasčiau jėgų keistis ir keist savo darbo įpročius, įgūdžius ir apskritai - savo pačios ir kitų požiūrį į mano darbą :D Ko ir linkiu sau. 

Ir dar ... norėčiau vėl ko nors naujo mokytis :) 

Uf... kokie planai, bet visai įgyvendinami :D 

O čia aš. Iš tų retų nuotraukų, kurioje netgi aš viena :P 

Mini origami. Sraigės

Kolkas dar apsieinu be piršto, bet siūlus jau išėmė. Nieko rimto neveikiu, bet užtat turiu laiko pažaisti:) Tad parodau vakar dienos pažaidimus.

Iš (mano mylimiausio) kepimo popieriaus lanksčiau sraigę pagal Isamu Asahi (Japonija) pavyzdį. Didžiausią lanksčiau iš 6 cm kvadrato, mažiausią - iš 1 cm.

Mažiausias gavosi vos kelių mm dydžio.

Na ir dabar pažaidimai :D Šiaip, nuotaikai pakelt :D

"DĖMESIO, chebra..."

"Vaaarom!!!"
 

"Košė? Ne, maitinamoji plaukų kaukė"

Klausiu vyro, kaip jis mano, kuri čia iš dukrų? Jis kiek pamąsto ir atsako, kad turbūt Emilija (vidurinė). "Sveikinu, tėveli, atspėjai :D" Aš jau pati žiūrėdama nuotraukas sustoju ir dažnai pagalvoju, kuri čia, kai turim ne vieną ir ne dvi :D

Darbas nuotaikai pasikelt :) Įkvėptas scrapping.lt konkurso "Taškomės", kuriam kaip ir spėjau (nes užbaigiau vakar perpiet,t.y. paskutinę dieną), bet jau tingėjau vakare fotkinti, tai taip ir liko:) Na, bet svarbu gi rezultatas- dar vienas skrebukas į albumą :)...
Pasiėmiau ryškų geltoną lapą (noooriu daug saulės :D ), kuris čia gal ir ne super tiko, bet va gi nuotaika tokia :)... Išsitraukiau nuotraukas ir suskrebinau. Per pusdienį, kartu betvarkydama ir kitus reikalus. Tikras darbas atsipalaidavimui, nepanašus į maniškius :)

Šįkart nieko mandro. Be istorijos, nes tai buvo senokai. Nuotraukose užfiksuoti tik padariniai, t.y. linksma situacija, kuri turibūt būna kiekvienoj šeimoj, kai vaikai paliekami savarankiškai pietauti ir panaudoja košę/maistą ne pagal paskirtį :) ..
Greit sumečiau juosteles-šiukšles (liko nuo kitų skrebukų), porą prasiuvau ir priklijavau nuotraukas. Kadangi tema buvo apie pataškymus, tai pataškiau rutuliukus. Visi žmonės kaip žmonės, o man gi reik taškytis smulkiai :D Beeet...Nesimatė, tad dar pripaišiau ratilų :D Ir tada pataškiau dar. Raides kirpau iš knygos. 

Pora potėpių, keletas kvilingo detalių ir psio :) Darbas baigtas :)

Blogo apdovanojimai 2012 :)

Aha, esu labai didelė, tiesiog DIDŽIUUULĖ begėdė. Nes mano blog'ą net keletas puikių žmonių pažymėjo ir apdovanojo. O aš jau kelis mėnesius tyliu ir nieko apie tai nerašau. Bet va sąžinės kirminiukas vis pakramto, ir vis pasižadu, kad privalau padėkoti geriems žmonėms. Ale užtrukau. Nes tiesą sakant jau turiu vieną apdovanojimą ir nežinau, ką galėčiau naujo apie save papasakoti. Ir, kas dar sudėtingiau, perduoti apdovanojimą kitiems. Norisi apdovanoti tuos, kurie dar neturi tokio, bet Lietuvėlė maža ir besižvalgant po blog'us atrodo, kad jau visi vienas kitą adovanojom :D ...

O dabar nuo pradžių :)

Pirmiausia gavau iš dviejų pažįstamų: Vitos, kurią pažįstų kolkas virtualiai, ir Linos, kuri buvo mano darbo stalo "partnerė" anos vasaros skrebukių susitikimo metu. Ačiū jums labai :) Dar mane pasakiškai pamalonino nepažįstamosios Treshnee ir Rosita. Dideliausias DĖKUI ir jums :D (spauskite merginų vardus ir nukeliausite į jų blog'us)

Dabar 7 tiesos apie mane. Ir kas gi šiandien ant liežuvio galo?

1. Nežiūriu lietuviškos televizijos. Tik pora laidų per Lietuvos televiziją yra vertos dėmesio (mano supratimu). Tad vis stebiuosi: kam visas kitas brūdas? Yra kas tai žiūri? Tad spiegiu ant vyro, kad jeigu jau jungia TV, kad greičiau perjungtų kanalus. Brrrr...

2. Nesu super aktyvus žmogus, bet nesu namisėda. Mėgstu išeiti iš namų ir neįsivaizduoju savęs namų šeimininkės vaidmenyje :P

3. Negeriu kavos, arbatos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų ir t.t. Dievinu vandenį :D Ir vietoj arbatos, kaip sesė iš manęs vis tyčiojasi, geriu šiltą vandenį.. . Arba tiesiog vandenį. Na, kartą per mėnesį išgeriu arbatos ar kakavos :)

4. Esu optimistė. Nors būna visko, bet iš trumpalaikų negerų nuotaikų greit pati save ištraukiu :) Gyvenimas gi vienas. Ir toks trumpas :)

5. Esu vyturys. Dabar, kol auginu mažę, ne tokia ankstyvi ir nesikeliu 4-ą valandą, bet jau 5-6-ą tai jau atsikeliu. Ir einam gult anksti, tad visi jau žino: po 20 val. mūsų netrukdyti. O tai aš paskui turiu nenumaldomą norą vėlai paskambinusiems atskambinti kai atsikeliu: kokią 5-ą val. ryte :D

6. Esu darboholikė :D Va savaitę pasėdėjau su subintuotu pirštu ir jau vakar pradėjau nert. Sąžinė graužia, kad nieko apčiuopiamo nepadarau ir jau rankas niežti :)

7. Abudu su vyru svajojam kada nors keliauti po Kiniją. Be vaikų, tik mudu. Kai vaikai bus dideli. Žaviuosi Kinų kultūra. Ir jeigu kada išmoksiu anglų kalbos, po jos eisiu mokytis kinų kalbos :D Rožinės svajonės :D

Na ir paskutinė dalis. Reikia perduoti apdovanojimą kitiems. 15-os tikrai nerašysiu, bet keletą pažymėsiu :)

1. http://100darbu.blogspot.com . Blog'as apie tai ko nesu išbandžiusi, bet kas mane žavi (nes su kompais nelabai draugauju ) - apie skaitmeninį skrebą. Ir dar - apie šeimą. O tą šeimą gerai pažįstu, tad visada pasiskaitau naujienas :)

2. http://skanusgyvenimas.blogspot.com . Skanus dienoraštis apie skanų ir paprastą maistą su tokiais aprašymais, kad net aš sugebu pagaminti :) Jo dėka šiandien galiu drąsiai teigti: aš moku neblogai gaminti :) Jau nekalbu apie savo vyrą, kuris tikrai paspaustų ranką Ilonai ir padėkotų :) 

3. http://agnesmintys.blogspot.com . Agnės nepažįstu realiame gyvenime, bet man jos mintys artimos. Ir sąžiningai perskaitau kiekvieną įrašą. Dar man artima, kad ji rankdarbiauja panašiai, kaip aš. Bangom, t.y. šiandien daro tai, kas jai šiandien ant bangos. Ir spirale: po kiek laiko vis grįžta prie tų pačių rankdarbių :D

Hortenzija. Vėl - miniatiūra :)

Jau prieš kelias dienas startavo nauja Little Fun užduotis: Horoskopai, o aš vis negaliu prisiruošt parašyti, ką padariau jai :P

Taigi, paskutinę naktį prieš operaciją sėdėjau prie hortenzijos šakelės. Prie ko čia hortenzija? Kai kalba eina apie horoskopus? Ogi labai paprasta: pagal horoskopą aš avinas ožkos metais. Bet tiesą sakant, visai nenoriu jokių raguočių savo shadow box'e (apie kurį jau rašiau  ir kuriam ir darau šiuos miniatiūrinius objektus). Tad pasirinkau gėlių horoskopą, o pagal jį man tinka hortenzija :) Išsisukau :D

 

Hortenzijos šakelė iš tikrųjų turėtų būti didesnė, bet dėl laiko stokos apsiribojau štai tokia. Gėlės - iš popieriaus ant plonos vielos. Kiekvieną žiedlapį kirpau, tonavau ir klijavau atskirai, gėlės viduriuką taip pat dariau iš popieriaus. Paskui sujungiau visas šakeles į vieną ir apklijavau siūlu.

Operacija "x" ir kiti mano nuotykiai :P

Aš niekur nedingau. Tiesiog ruošiausi morališkai... operacijai. Vakar operavo dešinės rankos smilių: pašalino auglį. Tiksliau -augliuką. Jį turėjau jau nuo paauglystės, bet per paskutinį nėštumą jis padidėjo bent 3-gubai. Ir jau pasidarė toks labai nesimpatiškas gero žirnio (perpjauto perpus)dydžio ir formos ir dar mėlynos spalvos. Sakiau, truputį paauginsiu vaiką ir tada jau eisiu aiškintis, ar reik šį darinį operuot. Ir nors mūsų šeimos gydytojai tik pasijuokė iš mano "problemos" ("tiks dėl šio žirniuko ir atėjot?"), chirurgai patarė geriau pašalinti. Nors galėjau ir su juo toliau gyventi, kol netrukdo ir netrikdo kraujotakos. Bet nusprendžiau, kad ai, perlipsiu per savo baimes ir operuosiuos. Ką gali žinoti, kas iš to augliuko toliau išaugs. ..O žinot, kaip sunku nusiteikti tokiai operacijai, kai esi dešiniarankis ir rankom uždirbi duonai bei rankdarbiai - hobis. Taip ir pasakiau mikrochirurgui: man tas pirštas taip pat reikalingas, kaip jam - jo pirštai :)

Viskas gerai, pirštas juda, nekraujavo :) Žodžiu, gyvensiu... :D ir po 3 savaičių jis bus visas mano, kaip naujas :D Kolkas dar reik saugot :) Bet žiūriu, kad be jo visgi neblogai apsieinu :)

Štai taip atrodo mano ranka :) Gražiai morkvinė :) Net bomžikas vakar pamatęs mane, pasitraukė iš kelio ir vis žvilgčiojo į ranką. Turbūt pagalvojo, kad jis atrodo geriau, negu aš su morkvine ranka :D

Nertinio progresas

Praeita savaitė buvo gan sudėtinga: daug nelabai malonių naujienų, pokalbių ir pergyvenimų. Tad nors ir planavau padaryti porą skrebukų ir visokio kito gėrio, tesugebėjau tik nerti. Paskui ardžiau ir nėriau iš naujo :) Bet smagu, nes nėrinys jau į pabaigą...

Dabar suku galvą, kaip jį tinkamai užbaigti. Ir neriu gėles. Schema jau rodžiau štai čia. Gėlę nėriau tokią pat, tik be paskutinių 2 eilių.

O viršutinės nertinio dalies raštą parinkau paprastutį: kad nesukt sau galvos atkartojau pagrindinių keturkampių motyvų raštą, tik su aukštesniais stulpeliais su 2 apmetimais.

Užsukite: mano naujas foto blog'as :)

Kaupiausi kaupiausi ir prisikaupiau :)
Nusprendžiau pradėti rašyti naują dienoraštį. Ne, ne rašyti, o gal tiksliau tiesiog turėti. Nes ten nebus rašliavos, tik nuotraukos. Jų turime labai daug ir labai gaila, kad tiesiog taip guli kompe be reikalo. O į šį blog'ą ir taip daug visko prikrauta :)
Taigi, nors nesu profesionali fotografė, t.y. esu visiškai žalia mėgėja, ir net neturiu veidrodinio fotoaparato (bet kitas tikrai jau bus veidrodinis :D ), noriu dalintis su visai norinčiais mano matomu pasaulėliu. Pažadu labai daug mini pasaulėlio macro nuotraukų. Ir daug gamtos. Ir dar, jeigu jau pradėsiu turėti tokį dienoraštį, tikiuosi, kad bus nemažai bandymų-pažaidimu su fotoaparatu ir objektais. Žodžiu, tikiuosi, kad augsiu ir pagaliau pradėsiu pati domėtis ir gilintis į visą šį reikalą. Tikiuosi :)
Labai laukiu JŪSŲ :) Užsukite štai čią - į NBr-photo dienoraštį.

Laikrodis mini formatu

Startavo dar viena "Little fun" užduotis shadow box'ui - "Laikrodis". Ir mano, kaip kviestinės dizainerės interpretacija šia tema - mažiukas laikrodukas. Tiksliau sieninis laikrodukas. Nuotrauka su moneta - dydžiui parodyti, o 2 rublių moneta atitinka mūsų 1 Lt monetą (o tai žmonės klausia, kam čia tas pinigas šalia padėtas :D ).Laikrodžio pagrindą kirpau iš kartono, apklijavau popierium. Vidų puošiau korėto audinio gabaliuku ir jau rodytu frivolite adata štai šiuo nertu motyvu (kurį padažiau, nes netiko spalva). Skaičiukus kirpau iš knygos. Rodyklės (jos judančios, kaip tikro laikrodžio) ir dar kelios geltonos detalės - kvilling'as. O kraštą štampavau žirniukais :) Geros ir įkvepiančios naujos savaitės pradžios :)

Работа участвует в задании Little fun - "СЧАСТЛИВОЕ ВРЕМЯ" для Shadow box'а. Все детали сделаны вручную: квиллинг, фриволите из швейных ниток, тюль, по краю - отштампован горошек.

Kombinezonai Erikai ir Emilijai

Jau rašiau, kad ruošėmės šeimos fotosesijai ir nėriau tokį kombinezoną Junai. Labai su juo užsižaidžiau ir nebeliko laiko vyresnėms nunerti panašius. Tačiau norėjau, kad drabužiai susišauktų. Tad galų gale nusprendžiau siūti. O šio dalyko nemėgstu. Nežinau kodėl, bet man reikia ilgai nusiteikinėti ir dažnai išvis atsisakau tai daryt. Bet va šįkart nebuvo kitos išeities. Tad radau Emilijos naują, bet nenešiotą kombinezoną, pagal jį padariau iškarpas ir per porą valandų, tiksliau per Junos pietų miegelį padariau tai, kam nusiteikinėjau gerą savaitę :P Tik gumytes vėriau ilgai.
Štai tie drabužiukai. Labai paprastučiai, bet visiškai neveržia judesių, tad manau, kad vasarą bus su mielu noru dėvimi. Medvilniniai. Kad nebūtų tokie nuobodūs, truputį papuošiau nėriniais, kuriuos rodžiau štai šiame įraše. Nugaroje be jokių papuošimu. O taip atrodo visu ūgiu :)

Nertinio pradžia

Sniegas taip greit tirpsta, kad pradedu abejoti, ar spėsiu iki jam visiškai dingus užbaigti šį nėrinį iš jau štai čia rodytų siūlų :D
Šis nėrinys - mano ilgo ir labai aršaus dialogo savęs su savimi rezultatas. Apie ką kalbuosi su savim? Apie tai, kad norisi kažko išskirtinio, užkabinančio. Paprastus nert man nuobodu. Ir nesinori įvertinimo" gražu", o norisi "fui" arba "oho". Tad pradėjus nert pamačiau, kad "oho" nekvepia ir susinervinau. Nunėriau 6 motyvus ir sustojau. Bet po ilgų vidinių ginčų nusprendžiau, kad nenoriu aukoti daug laiko siekdama to "oho". Tegu šįkart tai būna "gražu" su pliusu. Ir tiek. Čia gi tik drabužis. O laiko vis mažiau, ir jau mano atostogos lekia į pabaigą... Kas bus toliau - nežinau, ir ar turėsiu laiko, taip pat klausimas. Todėl puoliau darbuotis toliau. Jau penktadalį gaminio turiu.
Ir apie techninius dalykus. Ėmiau pirmą pasitaikiusią schemą "kažkur iš interneto". Bet pernėriau ją nnn kartų, kol galutiniame rezultate nuo jos beliko pora eilių. Visą kitą padariau pagal save. Nėra tobula, bet bet... Šiai dienai bus gerai :D Manau, schemos pradžia - gėlė, tikrai pavyko. Tad jeigu kas norit, naudokitės mano schema :)

Mini frivolite shadow box'ui

Ar pamenat, rašiau apie shadow box'ą ir pirmą "objektą" jam - raidę (štai čia rašiau)? Dabar darau kitą "objektą". O jam papuošti nėriau jau tradiciškai: ploniausia frivolite adata siuvimo siūlu. Gavosi štai taip. Šįkart žiedeliai minimaliai mažiukai, mažesnių jau nebūna: Ž(2-2-2-2), o lankai L (8). Šios savaitės antroje pusėje parodysiu, kas gavosi :) O kolkas tiek :)
P. S. Įkvėpimo turiu (kurio laukiau praeitame įraše) ir jau gerą gabalą nunėriau. Bet apie tai - ryt/poryt. Šiandien daug reikalų :)

Laukiu įkvėpimo...

Kai pradedu nert, sunku sustot :) Nėrimas - kaip semečkos: gabaliuką nuneriu, paskui dar, ir dar ir dar... Ir saulutė veikia. Ir puoštis norisi... Ne vien vaikus, bet ir save :)
Išsitraukiau naujas languotas kelnes. Pirkau jas rudenį, bet per žiemą taip ir nepasipuošiau (reik patrumpinti, niekaip neprisiruošiu). Prie jų norisi ko nors tokio gražaus. O neturiu. Tad gal iki kol sniegas ištirps ką nunarpliosiu :P Parinkau štai tokią spalvų gamą. Žiūrėsim, kas gausis, kolkas vis bandau bandau, ale kažkaip neturiu galutinės vizijos. Lauksiu jos, kol ateis :) Kartu su įkvėpimu :)

Nėriniai kombinezonams ir moterų šventė :)

Pirmiausia noriu pasveikinti su vakar buvusia švente :) Na ir kas, kad ji buvo vakar. Šiandien mes visos tos pačios nuostabios moterys, vėl ir vėl vertos ne tik gėlių ir malonių žodžių :D
O mes atšventėm ją kitaip: važiavom į šeimos fotosesiją. Labai laukiau ir labai norėjau bent tokios mažos - mažutėlės, nes daugumoje nuotraukų manęs nėra. Arba nėra vyro :P O ir Juna jau užaugo ir taip pat verta pabūti modeliuku. Į žurnalą gi nesifotkinam, tai bent sau patiems, pasimalonint ir įamžinti savo atžalas būtinai reik:D
Na ir žinoma, truputį pasipuošėm. Kaip ir nieko ypatingo, bet bet... Junos kombinezonas buvo nertas šiam įvykiui. Ir be jo abejoju, ar kada tą mezginį užbaigčiau :D
O Erika ir Emilija, užsiprašiusios tokių pat kombinezonų, gavo labai supaprastintą siūtą variantą. Nes laiko megzti jau nebebuvo, o ir siūlų tokių spalvų liko labai nedaug... Tad tik papuošiau kombinezonus nėriniais.
Nufotkinsiu prie progos, kas gavosi ant pačių modeliukų. O kai gausiu nuotraukas iš foto studijos, būtinai pasigirsiu ir parodysiu. Bet tai bus ne taip jau greit :)

Megztas + nertas kombinezonas Junai

Tai turėjo būti suknelė. Bet kai nunėriau viršų ir jau numezgiau apačią, nusprendžiau, kad geriau tegu tai būna kombinezonas. Suknelės tokio amžiaus mažei yra nepatogios ir tiesą sakant laaabai retai jomis pasipuošiam. Tad nunėriau "kojas" apačioje. Uf..., teko paplušėti... ir ne vieną kartą pernerti, kol radau tą patogų variantą, kai gaminys nevaržo judesių ir mūsų mažas vijurkas gali laisvai visur bėgioti ir laipioti. O Juna kantriai kelis vakarus matavo ir vykdė pusvalandžio bandymus: visur laipiojo su pradžioj labai nepatogiu kombinezonu, kurį vis taikėsi nudraskyti nuo savęs.
Štai rezultatas, įkvėptas seno frivolite motyvo, prisikėlusio naujam gyvenimui :) Modeliukas liko patenkintas ir po audringos fotosesijos (po kurios mama buvo visa įkaitusi ir šlapia :D ) teko gaudyt ir nurenginėt :DMėlyni siūlai - linas, margi - medvilnė :) Vyresnėlės pažiūrėjo ir užsiprašė tokių pat. Oi ne, sakau, su šiuo tiek prasėdėjau... Ir joms dabar darau supaprastintą variantą, gal ir ne tokį gražų, bet bet... Tinginė, žodžiu :)Priekio viso nelabai gavosi nufotkint, nes mažoji atsisakė stovėti, bet parodau bent vieną nuotrauką. O nugaroj - nieko mandro. Rankovėles dariau kaip sparnelius - neprijungtus iš šonų, labai laisvus, kad nebūtų juntamos ir kad tiesiog saulė negalėtų nudeginti pečių:).Štai taip. Laukiam vasaros :) Tiksliau laukiam kai ko kitko (apie tai gal kada parašysiu), o paskui - jau ir vasaros lauksime :)

P.S. Baisia nesinori dėti ant nuotraukų užrašus. Bet, bet... Kartą skaitytojai jau pamokė: įdėjo mūsų vaiko nuotrauką į nemokamą feisbuko albumą kaip kalėdinio sveikinimo atviruką... Nenorėčiau, kad tai pasikartotų, labai nemalonu ...

Senas frivolite nėrinys naujai

Kai tvarkiausi ir krausčiau paskutines dėžes (po persikraustymo), radau dėžutę su frivolite nėriniais. Dažniausiai prisimenu, kaip, kodėl ir kada nėriau/mezgiau šį bei tą. O šis buvo - atradimas. Kaip ir nieko ypatingo. Ale užkabino. Galvoju, ko čia gulės be reikalo, reik jį panaudot :P Parinkau siūlus. Ir netgi, įsivaizduojat, radau tuos pačius siūlus, iš kurių nėriau (o buvau įsitikinusi, kad tikrai tokių neturiu :D, bet nenuostabu, kai jų turiu tiek... :) ). Ir užsisuko :) Pamažinau motyvą: atkirpau gabaliuką, nes buvo per didelis, paskui susiuvau... Parodysiu tik gabaliuką to, ką iš jo padariau :) Bus įdomiau :) Jau beveik užbaigiau :) Tai bus ... vasarinis drabužiukas Junai. Laukite tęsinio :)

Meškiukas mėnulyje/ Bear in the moon

P-a-g-a-l-i-a-u :D
Grįžtu prie mini nėrinių ir meškų :) Ir ... tada-dam ... Sutikite mano jau rodytą meškiuką mėnulyje. Įgyvendinau idėją, kuria nešioju galvoje jau keletą metų ir kuri buvo skirta štai šiam meškiui, bet tada neturėjau laiko :) Dabar turiu. Ir truputį laiko, ir, pagaliau, meškiuką mėnulyje :D
Užtrukau. Nėrinį užbaigiau, kaip ir planavau. Tik va pakrakmolyti tokį nėrinį pasirodė misija neįmanoma. Tad po pirmojo bandymo susinervinau, po antrojo atidėjau viską į šoną... Norėjau tokio labai kieto, kad puikiai laikytų formą be jokių plastmasių arba stiklo pagrindų viduje. Gavosi gan kietas nėrinys, bet ne tokio kietumo, kaip tikėjausi. Tad sukau galvą, kaip čia išsisukus. Ir radau šiokį tokį sprendimą: padariau vielos karkasą kraštui ir jį apnėriau.
Tai dar ne pabaiga. Dar bus tęsinys (kai bus įkvėpimas). Nes noriu įgyvendinti idėją iki galo. P.S. Ir vėl grįžau prie frivolite, tad artimiausiu metu parodysiu, kas gavosi šįkart :D

Shadow box'as. Ir pirmoji raidė jam

Prieš kelias savaites gavau laišką iš vieno blog'o autorės su pasiūlymu padizaineriauti. Netikėta, nes tiesą sakant, nieko apie šį blogą negirdėjau ir nedalyvavau jo veikloje. Bet pasiūlymas patiko. Užduotis - elementai į shadow box'ą. Hm, kas tai per žvėris, klausiu savęs. Na, visagalis internetas visada skuba į pagalbą:) O taip pat radau info ir tame blog'e -http://littlefun-by-d.blogspot.com/ (rusų kalba), kuris mane gundė susigundyt :) Pats blogas apie visokio plauko rankdarbius - mini formato. Ooo, tai ko aš labai noriu :) Tad susigundžiau. Kas man iš to? Pirmiausia, tai baisiai patinka užduotys. Dar labiau - miniatiūros (nebūtina taip jau nusismulkint, kaip aš :P , bet gi darbas turi teikti malonumą :)). Na ir pagrindinis dalykas: aš labai norėjau padaryti ką nors mini formatu ir jau jau būčiau ką sugalvojus. O pažadėjus, t.y. prisiprašius dizaineriaut visoms projekto užduotims (niekas manęs to neprašė :P, prašė bent vienai užduočiai sutikti :P ), turėsiu nueiti iki galo ir galbūt netgi turėsiu visą pirmą pilnavertę miniatiūrą :) Ši mintis labiausiai glosto širdį :D
Shadow box'as - tai iš esmės kažkokių atmintinų daikčiukų koliažas "giliame" rėmelyje. Box'ai būna tematiniai : apie keliones, gimtadienius ir t.t. Aš iš kelių variantų pasirinkau patį paprasčiausią: apie save :D Tai bus tikros rankdarbių fanės mini darbo kambarys :)
Pirma užduotis jau pasibaigė. Tad mano darbas antrai.
Tema - vardai. Galima daryti visą vardą, galima tik raidę. Pasirinkau pastarąjį variantas. Dydis turi būti iki 7 cm. Štai mano 5 cm dydžio "N" raidelė.Nėriniai nerti siuvimo siūlais vąšeliu Nr. 0,5. Mezginį jau matėt, jis megztas adatėlėm. Iš jo padariau megztinį, kabantį ant pakabos ir dar nebaigtą, su virbalais apačioje ir siūlų kamuoliukais :) Vienas iš reikalavimu - nufotografuot su moneta arba liniuote. Radau 2 rublius, kurių dydis projekto dalyviams turbūt geriausiai žinomas. O paskui iškračiau vyro kišenes ir radau dar panašaus dydžio kitų šalių monetų :DBelieka tikėtis, kad bus norinčių dalyvauti šiame projekte ir jis gyvuos :) Ir mes draugiškai nueisim iki galo :) Ir turėsim po įdomų naują darbą :)

Работа участвует в задании Little fun - "ВЕЛИКИЕ ИМЕНА" для Shadow box'а. Все детали сделаны вручную; связаны крючком №0,5 из швейных ниток. "Спицами", т.е. булавками, из тех же ниток связан верх кофточки, которая висит на вешалке. И куча клубочков.