Suknelės mergaitėms

Vasara jau į pabaigą, bet visgi parodysiu seniai žadėtą gabalėlį vasaros. Nuo ko prasidėjo, rašiau čia ir čia. Noriu dar pasakyti, kad spėjau jas pasiūti iki vasaros, bet liko palenkti apačią ir prisiūti sagas. Paskui kraustėmės ir tik vasarai įpusėjus pagaliau radau, į kurią dėžę "saugiai paslėpiau" ir PAGALIAU užbaigiau. Tad šią vasarą mažai pasidžiaugėm. Nešiosim kitą vasarą :P
Štai kas gavosi :) Pirmoje nuotraukoje - Erika, kaip visada, su vikšru :)

"Popieriaus terapija"

Šios nuotraukos gulėjo pirmu numeriu - jas labiausiai norėjau paskrebinti. Tad kelionei į susitikimą, apie kurį rašiau praeitame įraše, keliavo pirmiausia šis komplektas.
Norėjau padaryti skrebuką sau. Apie savo kasdienius, bet nekasdienius darbus. Kai atsikeli, su kūrybine betvarke ant galvos, tuščiu skrandžiu (bet pamaitintais vaikais), bet dideliu noru "kažką" nuveikti savo malonumui. Tokiu būdu aš medituoju :) Vaikai įamžino mane, o aš - tai, ką nudirbau. Ir nuotraukas sudėjau į šį skrebuką.
Jis gimė labai lengvai (net greičiau, negu sesės, labiau patyrusios SB, pirmas susitikime padarytas darbas :P, kas man pačiai buvo maloni staigmena: vadinasi, sugebu, kai noriu, padaryti greičiau, na, tik iš anksto per savaitę reik pagalvot, ką darysiu :P). Su savimi paėmiau knygą, iš kurios lanksčiau musę, ir išlanksčiau kelis žingsniukus. Per susitikimą turėjom galimybę nupirkti šio bei to iš priemonių ir gyvai jas apžiūrėti. Tai ir tapo įkvėpimu surašyti tekstą būtent taip ir dar pabraižyti ant atskirų lapelių. Dar labai laiku ir vietoj buvo nupirktas štampukas su žirniukais. Tad štai mano "Popieriaus terapija" :)

Konservavimas ir raganavimas :)

Dar vienas dalykas, kurio nesu bandžius - konservuot. Tai visad darė mama, kuri ir dabar tai daro. O va šiais metais pagaliau ir aš pribrendau. Pabandžiau, paragavau - ir man labai patiko. Sesė taip pat jau spėjo paragauti ir patikino, kad viskas valgoma. VALIOOOOO :) Visus receptus ėmiau iš Ilonos blog'o (iš kurio jau esu pagaminusi laaabai daug, ir viskas puikiai gavosi :) ) O savaitgalį važiavau, kaip sako vyras, į "raganų suvažiavimą": į skrebukių susitikimą. IR nors susitikimas buvo pradėtas planuot prieš kokį pusmetį, nusprendžiau ten vykti paskutinę savaitę. Vis bijojau, kaip mažoji liks be manęs. Pirmąkart (per 8 metus) palikau vyrą per naktį su vaikais. Ir jis puikiai susitvarkė :) Ir už ką esu jam dėkinga.
Susitikom nuostabioje sodyboje. Mūsų buvo beveik 30. Nerealiai patiko, nerealiai pavargau, beveik nemiegojau. Bet susipažinau su daug virtualiai pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, iš peties padirbėjau, pasikroviau įkvėpimo, papildžiau savo skrebinių priemonių dėžes (t.y. šiek tiek išleidau pinigėlių ). O svarbiausia - pagerinau savo asmeninį rekordą ir maždaug per parą padariau vieną ir beveik užbaigiau antrą skrebuką (anksčiau vieną padarydavau per 3-4 dienas). Tad greit pasirodysiu :)

Sagė ir žiedas "Gėlių pieva"

Tai dar vienas mano kaip "dizainerės" komplektas Artugolok skelbiamam konkursui.
Prieš pradedant kažką daryt, įlindau į intiką ir įvedžiau žodį "sagė", paskui - "segė". Galvojau, pažiūrėsiu, ką mūsų tautietės daro ir paieškosiu įkvėpimo. Hmmm, už kelių akis užsikabino, bet jos kaip ir ne prie skrebo visai. O visa kita MASĖ - vien dekupažas, tad visos sagės vienodos. Na, paveiksliukai tik kitokie.
Bet daugiau mažiau apčiuopama vizija greit atėjo. Ir tegu tai bus ne tokia ilgalaikė sagė (nes ji 3D) , kaip dekupažinė, bet savo atitarnaus tai jau tikrai :) Ypač jeigu ją palakuot.
Tad šiam kartui štai toks komplektas. Kartoninis pagrindas, apklijuotas knygų lapais, patonuotas. Daug mažų frivolite gėlelių ant kalniuko. Mano pirmoji štai ši ritelėmis pinta juostelė puikiai čia tiko - papuošė vieną šoną. Dar kraštams papuošt nunėriau dviejų spalvų nėrinukus frivolite adata. Išorinį sagės žiedo kraštą paštampavau drugeliais, o tarp žiedų įkomponavau kvilingo technika suktus plėšytus popieriukus.

Vardiniai lankeliai

Jau startavo naujas azARTinis konkursas Artugolok bloge, tad jau galiu parodyti, ko pridirbau :)
Pirmiausia lankeliai. Norėjau tokių, labai panašių, bet kartu ir skirtingų. Tai ir dariau pagrindus tokius pat, o paskui jau detales - skirtingas.
Prie kartoninio pagrindo priklijavau taškuotą popierių, apklijavau nėriniais. Paštampavau raideles ir jas priklijavau prie sagų. Emilijos papuošiau metalinėm detalėm, kirstom ir kirptom bei tonuotom gėlėm. Apačiai iš vielos nunėriau nėrinuką. Erikos pagrindą papuošiau štampuotu drugeliu, po kuriuo klijavau siuvimo siūlais nertus trijų atspalvių nėrinius. O pagrindo apačią puošiau popieriniu kirstu nėriniu. Pati neturiu kirtimo formų tokių. Bet prieš Kalėdas iš štai šio žmogučio šiaip, be jokio nuopelno, gavau dovanėlę: šokolado ir iškirstų popieriukų. Tai va, pakuotės neišmečiau, o saugiai sudėjau į SB popieriaus dėžę. Ir Erikos lankeliui panaudojau įpakavimo kraštelį :) Štai taip būna:)

Diena "X" ir dar daug visko :)

Aš niekur nedingau. Tiesiog - turėjau daug darbų. Šitiek visko prisikaupė... Bet nusprendžiau apie tai viename įraše pasipasakot :)
Pirmiausia, atėjo diena "X", kurios laukėm su nerimu, ir per kažkokias 5 valandas pertempėm visą savo turtą iš vieno buto į kitą. Tiesa, prieš tai gerą savaitę pakavau. Baisus darbas, bet aš, skirtingai negu vyras, kuris pasakė, kad daugiau gyvenime niekur neišsikels, kada nors pakartočiau :) Už kokio dešimtmečio :) Tada prasivalai nuo nereikalingų daiktų nerealiai:) Tai va, mes jau porą savaičių gyvenam naujuose namuose. Didžioji dalis turto taip ir ilsisi dėžėse ir maišuose, bet rankdarbius jau pirmą dieną pradėjau išpakuoti :) Ne vien dėl to, kad baisiai jų reikia, bet dar turėjau kai ką padaryti. Apie tai -paskutinėje pastraipoje.
Antras dalykas, kuriuo noriu pasigirti - senkdaikčių turguje rastu lobiu. Važiau, žinoma, visai ne to, o ir pinigų tikrai negalima buvo leisti papildomų, beeet... Nusidėjau. Aj, mažiau pavalgysim :), užtat nesikankinsiu, kad nenupirkau :) Žodžiu, pas viena močiutę, kokių 70 metų tai tikrai, radau daug visokių siuvinėtų grožių. Tarp visų servetėlių pas ją gulėjo siuvinėtas daikčiukas, kurį jos mama pasivilkdavo po suknele. Siuvinėtas rankomis ant plono audinio gruzinų moterų: "Ten visos moterys tokius turėjo. Aš dar visai maža buvau"... Apsukau gal kokius 3 ratus, nupirkau broliui dovaną, dėl kurios ir važiavau. Ir sugrįžau pas moteriškaitę. Išsiprašiau, kad nuleistų tiek, kiek man liko pinigų, ir ji sutiko. Dabar TURIU. Nunėriau petnešas, po frivolite drugeliai paslėpiau visas dėmeles ir skylutes. Ir galėsiu kada karštą vasaros dieną plazdenti :) Už nuotrauką ačiū Neringai, su kuria ilgą laiką sėdėjom viename kabinete, ir kuri nepatingėjo pasivaikščiot su manim ir pafotkint :)
Trečias dalykas, prieš išsikraustant iš savo geros pažįstamo Inos gavau.... gimtadienio dovaną. O mano gimtadienis buvo balandį. Ale kaip smaguuuu. O ypač kai pamačiau, kokio dydžio ir svorio dovana. O kai ją išpakavau - išsižiojau. Knyyyygos. Kaip pasakė Ina, tikiuosi, tokių neturi, nes šiuo dalyku dar neužsiimi. Ne, neturiu, kolkas netapau :) Bet ką gali žinoti, kuo "susirgsiu" ryt :) O knyga - geriausia dovana, kuri gulės ir kantriai lauks savo eilės. Ir tikrai jos sulauks :) Ačiū tau, brangioji.
Na ir turbūt paskutinis dalykas, apie kurį norėjau parašyti. AAAAAAš laimėėėjau :) Ar pamenat, rašiau, kad dalyvavau konkurse rusiškame forume Artugolok "Raidė kaip art objektas". Tai va, buvau tarp geriausių ir mane pakvietė sekančiai užduočiai kaip kviestinę dizainerę (apie tai - štai čia) :) Ir būtent dėl šios priežasties pirmiausia buvo išpakuotos rankdarbių dėžės. Greit startuos naujas konkursas ir aš galėsiu parodyti, ko pridirbau :)

Junai - metukai :)

Šiandien švenčiam gimtadienį: mūsų mažam turteliui metukai :) Valio, valio, valio, ir vienas ilgas: valiooooooo :)
Iš tikrųjų, šiandien turim 3 priežastis švęsti:
1. Prieš metus gimė Juna.
2. Prieš metus mum gimė gyvas kūdikis (truputis apie tai - štai čia)
3. Prieš metus po komplikuoto gimdymo aš likau gyva (apie tai rašiau - štai čia).
Tad jau kaip švęsim........., tai jau švęsim.......... :) :) :)
Na ir apie ją, tą, išsvajotąją mergaitę, apvertusią mūsų gyvenimus ir papildžiusią mūsų šeimos moterų būrį :)
Juna dar nevaikšto. Nes baisiai atsargi. Bet užtat turi 9 dantukus ir labai valgi (kaip ir visi mūsų šeimos nariai). Vis dar ropoja, ne taip, kaip dauguma (keturiom), bet palenkia dešinę koją ir juda pusiau sėdėdama :) Ir juda labai greitai :)
Kaip ir pridera pagrandukui - tikra mamičiukė, nepasilieka su niekuo. Baisiai linksma (namie), bet jau moka parodyti charakterį, moka parodyti, ko nenori. Truputį "šneka": mama, tete, ate, ba ("dar" - čia dažnai vartojamas žodis, ypač kai valgo :P )
Štai ji, šįryt (kaip ir dera jubiliatei) meniškai išsiterliojusi mėlynių pyragu :)

Bijūnai iš popieriaus

Žaviuosi miniatiūromis. Kada nors, kai JAU turėsiu savo kampą, sukursiu kokį nors rimtesnį "objektą".
O kolkas tik bandymai :) Baisiai norėjau padaryti mažą gėlę, bet gavosi netokia jau maža - 1,5 cm :P Prieš pradedant išardžiau gyvą iš sodo parvežtą bijūną. O tai oiiii, kaip palengvino darbą. Ir nors neturėjau tinkamo žalio popieriau, bet visvien užbaigiau su tuo , ką radau. O tai žinot, kaip ten paskui būna :)...

Studentiški popieriniai

Pradedam krauti dėžes. Ir kai ką ir savo paslėptų "turtų" parodysiu :P
Jau esu rašiusi, kad pagal specialybę esu pradinukų mokytoja. Studijos buvo nerealiai įdomios. Turėjom, pavyzdžiui, origamio kursą. Tiesa, tai nebuvo toks tikras, tradicinis origamio menas, nes ne vien lankstėm, o ir daug klijavom ir kirpom. Puošėm, kitaip sakant :) Ir štai kas išliko iš tų laikų.
Visų taip iki skausmo pažįstama "Diena naktis". Mūsų užduotis buvo sugalvoti kažką nematytą, ko dėstytoja neparodė (o ji rodė laaabai daug, tai tekdavo gerokai pasukti galvą :P ) Lelija iš vis mažesnių "Diena-naktis". Ožys. Mano meilė :) Baisiai patiko pirmiausia sau pačiai :) Meeeeeee :) Chameleonas iš tos pačios "dienos-nakties". Pora judančiu galvų: paukštis ir gyvatė.
Lelijos
Vikšras-pankas. Reikėjo kažką iš kubų sudėti, tai ir susidėjo toks spygliuotis :) Tiesiog - kubas. Pats elementariausias tradicinis eglutės papuošaliukas, virtęs gaideliu.
O čia toks žaidimas: ant degtukų dėžutės reikėjo kažką priklijuot tokio ir taip, kad judėtų atidarant dėžutę. Tai sugalvojau padaryti mišką: atidarinėji dėžutę tai į vieną, tai į kitą pusę, ir miškas ošia :) Porą austų (popieriaus juostelėmis) ir karpytų (Velykoms) atvirukų. Na, ir keletas karpinukų, nedidukų, 10 cm dydžio. Tiesa, jie dar iš kito gyvenimo - iš tų laikų, kai studijavau matematiką ir informatiką. Kaip pasirenkamą dalyką lankiau karpinius. Ir supratau, kad matematika - ne man :P Karpinių turiu ir daugiau, jeigu dar rasiu, pasirodysiu :)

Lempos nėriniai

Mes su vyru turim hobius. Pagaliau abudu. Jis ilgą laiką tik svajojo, kad kada nors turės laiko ir savo hobiui. Dabar jau po truputį skiria laiko jam. Ir man dėl to dvigubai smagu: pirmiausia, kad pagaliau turi laiko, o antra - kad dabar supranta mane kaip ligonis ligonį :) Ir į klausimą (man), kiek pinigų aš išleidau kažkokioms priemonėms, atsakau klausimų: o kiek gi jis išleido??? Ir ramiai išsiskirstom, žinodami, kad abudu nusidėjom daugiau mažiau vienodai :P
Tai va. Svarstydami, kokio dydžio naujo busto mum reikia, pirmiausia galvojom apie save (net ne apie vaikus, begėdžiai). Man reikia atskiro ploto darbu, o jam reikia ne tik atksiro ploto su rakinamom durim, bet ir vietos, kur galėtų prisiglausti, kai nesimiega arba pagautas azarto vėl ištirpsta interneto platybėse. Na, bent 5 kambarių mum reikia :P Bet jeigu kambariai turės po 2 paskirtis, galima apsieiti ir su 3 kambariais. Kolkas. Taigi, turim 3 kambarius. Ir iš jų - mes su Eriku po atskirą vietą sau, kad jeigu ką, galėtumėm niekam netrukdyti ir sėdėti kad ir per naktis: kitas turės vietos ir kur pernakvot, ir kur pats savo norus įgyvendinti. Ir nusprendėm, kad kiekvienas pats susikurs sau erdvę. Pradedant sienų spalvom, lempom ir pan. Eriko kambariui nupirkom lempą. Sakau, davai ją apnersiu. Bus gražesnė ir gyvesnė. Jis sutiko. Nunėriau vieną juostą, apskaičiavau, kad dar reik 3-jų. Bet kambario šeimininkas nusprendė, kad jam ir vienos juostos gana. Tad supakavo lempą ir išvežė į SAVO kambarį :)
Ech... o aš gi tik nusiteikiau darbui.... :P Na, nieko, savo lempą apnersiu "... nuo.... iki"..., ir tegu tik pabando ką pasakyti... :P

Blog'o "kepurė"/ "Шапка" блога

Prieš porą mėnesių viename rusiškame forume vyko konkursas, kuriam reikėjo sukurti blogo kepurę. Tada neturėjau laiko. Bet baisiai norėjau tą "kepurę" pakeisti. Ir kai "Art Ugolok" paskelbė kitą konkursą - "Raidė kaip art objektas", pamaniau, kad nušausiu iškart 2 zuikius.
Beveik visus elementus jau rodžiau ir aprašiau,tad skaitykite praeitus įrašus.
O jeigu trumpai... Visos juostos dydis yra 7,5x30,5 cm. Dauguma elementų yra kvilingo technika, miniatiūriniai. Drugeliai ir juostelės - frivolite technika, nerti siuvimo siūlu adata, tad taip pat plonučiai ir mažučiai. Raidėms raičiau popieriaus juostelę. Baisiai pergyvenau, kad bus sudėtinga ir beveik neįmanoma, abejojau, ar laikysis. Bet su Lipalu viskas puikiai laikosi ir užsifiksavo. Tad pačiu darbo procesu, kuris visgi užtruko, likau patenkinta. Ir truputis detalių.





Несколько месяцов назад в "Арт уголке" было задание" Шапками закидаем". Тогда не было времени, так теперь решила наверстать упущенноею. Поучаствую в таком же азАРТном конкурсе "Арт уголка" и заодно поменяю шапку своему блогу :) Размер - 7,5x30,5 cm. Большинство деталей сделаны в технике квилинга. Кружева и бабочки плела сама иглой фриволитэ тонюсенькими швейными нитками.