2013 m. balandžio 3 d., trečiadienis

Tiesiog ... temari bumbulas

Ir nors įrašai dienoraštyje vis retesnį, aš jo tikrai neapleisiu :)
Dabar darau vieną/ kitą didesnį projektą, susijusį su rankdarbiais, kurie atima nemažai laiko, tad kolkas viską, kuo galiu pasigirti, negaliu rodyti :D O vat kai jau galėsiu.... Jau girsiuos, girsiuos... :D
O čia vienas nedidukas darbelis. Dariau ne šiaip sau - dariau kursų metų su "mokinėm" (gerokai vyresnėm už mane :) )
Tad... tiesiog... Siuvinėtas temari bumbulas...

2013 m. kovo 18 d., pirmadienis

Siuvinėjimas juostelėmis."Vasara"/ Ribbon Embroidery. Summer

Siuvinėjimas juostelėmis - vienas mano mėgstamiausių. Darbas greitas, bet visuomet įspūdingas. Nėra toks populiarus, kaip, pvz, siuvinėjimas kryželiu. T.y., nėra tokio masinio reiškinio. Dėl ko man ir patinka :)

Siuvinėju jau nebe viena - turiu ir mokinių, kurios išbandė šią technika ir labai visoms patiko. Jeigu kitos technikos vienom patinka, kitoms - ne, tai siuvinėjimo juostelėmis dar nei vienos negirdėjau, kad nepatiktų. Visos vienu balsu sako: "Siuvinėsime dar". :) Smagumėlis. Mano mokinių  darbai - siuvinėtos užrašų knygelės - štai čia.
Na o dirbdama su kitais, dažnai ir pati gaunu įkvėpimo. Tad šįkart jau jos mane įkvėpė, tik vis neturėjau laiko. Ir kai tik radau laisvą minutėlę - greit prie darbų :D 

Beje, jeigu dar yra norinčiu išmokti siuvinėti, kviečiu į kursus jau šį penktadienį - apie juos štai čia.

"Vasara". Gal kiek tiksliau būtų - vasaros pieva. Su aguonom, ramunėm, neužmirštuolėm ir rugiais. 


Aguonos - tapytas šilkas, su druska. Visa kita - siuvinėjimas :)

Tai bus užrašu knygelė. Bent jau kolkas planuoju ją padaryti :) Kai jau padarysiu - pasirodysiu.

Na ir maaaažas mažutėlis įrašas "ne į tema"...
Pamenat štai šį mano dudlintą skrebuką Erikui? 

Tai va. Jis yra tarp geriausių - štai čia. Valio :) Labai nudžiugau :D .

2013 m. kovo 13 d., trečiadienis

Pasipuošiau pavasariui // My hand crocheted / knitted dress and a paper hat - Spring by me :) Enjoy :)

Aš visuomet šventai įsitikinusi, kad kiekvienas gyvenimo kelyje sutiktas žmogus įtakoja mūsų gyvenimą. Gal tik labai mažai ir tik tą akimirką... Bet kas įdomiausia - niekada nežinai, su kuriais teks toliau gyvenime bendrauti ir net gal ir bendradarbiauti.

Tai štai šitaip :) Rugsėjį pradėjusi pamažu mokyti žmones, turėjau tokią vieną gabią mokinę :) Po kiek laiko gavau iš jos laišką su paklausimu, gal kartais turiu kokį rankdarbį, tinkamą rudens fotosesijai.  Erika daro labai gražias šukuosenas ir originalius makiažus - štai čia galite pasižiūrėti jos darbus. Ir idėjų įdomių - pilna galva, o svarbiausia - yra noras kurti. Gerbiu tokius žmones :) Ir dar ji bendradarbiauja su fotografu - Remigijum (jo studijos internetinis puslapis - štai čia), kuris padeda jos vizijas įgyvendinti ir vizualizuoti....

Grįžtu prie rudens fotosesijos.. Kai ką radai, kai ką dariau. Gavosi štai šitokia fotosesija.
Paskui buvo žiemos fotosesija, bet ji vyko taip staigiai, kad nieko doro nespėjau paruošti - tik nunėriau riešines. Bet nuotraukos ir žiemos tema buvo labai gražios - štai čia.

Na ir štai, atėjo pavasaris :) Šįkart jau turėjau kažkokią šiokią-tokią viziją. Ir truputį laiko. Tad nusprendžiau, kad reik įgyvendinti. Kai yra dar bent 2 žmonės, kuriems įdomu ekperimentuoti, gėda neprisidėti :D Tokia galimybė pasitaiko ne kasdien :D Pasitarėm, kad bandau daryti, o jeigu kas nors gausi, tai ir nufotografuosim :)

Turbūt mėnesį pratupėjau prie suknelės. Mano vizija buvo tokia: paprasta, bet elegantiška aptempta suknelė iki kelių ir kukli kepuraitė. Mintyse buvo prancūzaitės vaizdinys kažkodėl...

 Modelis: Evelina
Makeup&hair: Erika Novickaja
Apranga/ aksesuarai: Natalija Brancevičienė (čia mano "facebook'as", galit prisijungti :) )
Photo: RG-Studio


Suknelė žinoma gavosi nevisai tokia, kaip įsivaizdavau ir teko kelis kartus perdaryti. Bet bendrai  - beveik esu ja patenkinta :) Nėriau iš lininių siūlų. Spalvos - ruda žemė ir pirmos žibuoklės. 
Na ir kepuraitė. Baisiai norėjau padaryti būtent popierines gėles (dievinu popierių), tik pasirodančias į dienos šviesą po žiemos miego ir rudeninių lapų.

Na o pabaigus, nusprendžiau, kad rudos visgi per daug. Ir jai nugesinti nunėriau plono moherio rankoves - "bolero".


2013 m. kovo 9 d., šeštadienis

Žibuoklių ... kepuraitė :)

Ar pamenat, rodžiau žibuoklių suknelę (štai čia )?
Ji jau baigta. Ir prie jos dar dariau... kepuraitę. Iš popieriaus. Mažutę :) Kurioje žibuoklės dar tik lenda iš po rudens palikimo - iš po rudų lapų.

Palieku truputį intrigos ir jau greitu metu parodysiu gražias viso komplekto nuotraukas, kurių ir pati laukiu su nekantrumu laukiu :) O kartu papasakosiu, kam ir kaip viskas buvo daryta :)


2013 m. vasario 26 d., antradienis

Skrebukas "Grybai, slėpkitės greičiau..."

Poilsiui nuo nėrimo, mezgimo, darbo, lėkimo į darželį ir atgal, namų ruošos ir viso kito kasdienio gėrio...
Kažkada pasakiau, kad ką jau ką, bet liftint gyvenime liftinsiu. Bet gi va, liftinu :)
Kodėl? Pirmiausia baisiai patiko spalvų derinys - jau keletą mėnesių mintyse jis - mano favoritas. Net ir šalį buvau šių spalvų nunėrusi neseniai :)
O kita priežastis - tiesiog, gera atsikvėpti...ir į nuotraukų albumą įdėti dar vieną skrebuką :) Ir prisidėti prie vis gausėjančio Lietuvos skrebukių būrio :D

Skrebukas apie tas retas akimirkas, kai ilsimės visa šeima kartu. Jau antrus metus rudenį vis keliaujam grybaut, kai turim laiko. Mažoji grybautoja šiame reikale nėra stipri... Nes beveik visą laiką aš ją nešu ant ranku, o paskui Erikas ima.. Paskui kažkiek pavaikšto (jeigu grybą randa arba uogų nuo šakos nuskint) ir vėl ant rankų... O prisigrybavę į valias, kad ir radę vos kelis grybus, pusryčiaujam gryname ore: karšta arbatėlė iš termoso, naminis pyragas, anksti ryte pagaminta mišrainė ir t.t.... Ech...smagumėlis :)

Apie darbą. 
Grybukus karpiau. Rankų darbo.

Tada, kol ant liežuvio galo sukosi knygos "Grybų karas" žodžiai, radau ją, pavarčiau ir patiko iliustracijos su miegančiu grybu ir dar sukitu - žiūrinčiu į tolį. Tad kiek idėją pratęsiau ir panašiai, bet savaip padariau 2 grybus.


Na ir galiausiai pasiuvinėjau mašina žoles. Idėja taip pat nėra mano, tiesiog labai patiko vienos mano "mokinės" skrebukas su tokios žolėm, tad ... paliftinau ir jį :D Dėkui ir jai už idėją.

O konkursinis darbas,kurį liftinau yra scrapping.lt puslapyje ir jis štai toks - nuostabus Annos Marijos skrebukas :)

2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Pražydo žibuoklėm... suknelė :)

Jau keletą savaičių plušu prie suknelės. Nieko ypatingo... bet bet, su tom suknelėm bais daug darbo amžiais būna. O dar kai sunku susikaupti ir pasirinkti, kokio rašto bei modelio norėtum, tai kankintis galima nerealiai ilgai ...
Taigi, vizija jau daugmaž nusipiešė. Nuotaika irgi pasitaisė... :D
Ir ant darbo stalo pražydo žibuoklės. Pakvipo pavasariu :)
Labai tikiuosi, kad iki pirmos pavasario dienos užbaigsiu. KIEK JAU GALIMA.... kankintis...  darbų stovi nepadori eilutė.... Tad vis tikiuosi.... tikiuosi :)  Nes jau į pabaigą:)


2013 m. vasario 15 d., penktadienis

16 metų kartu. Ir "dudlintas" (doodling) skrebukas vyrui ta proga

Vakar šventėm 16 metų buvimo kartu. Draugystės pradžia net nekvipo meile, ir tuo labiau - šeima ir net 3 vaikais :D Bet džiaugiuos, kad viskas pasisuko taip, kaip yra ir turim tokį turtą: mūsų santykius ir meilės vaisius :)

Na ir natūralu, kad norisi kaip nors apie tai "gražiai pasakyti". Ir kokią labai labai simbolinę dovaną padovanoti. ...

Pirma mintis - gal paskrebinsiu ką nors... Tik kažkaip neturėjau vizijos, kaip tai turi atrodyti. Bet va kaip dažnai būna - labai laiku ir vietoj radau konkursą štai čia, pas chomiačioką :) Užduotis su "dudlingu" (doodling) . Aš jau apie jį žinojau, tikrai nebuvo jokia naujiena, kad šis smagus užsiėmimas taip vadinasi.O jeigu kam nors neaišku, kas tai yra - įveskite google'e tą žodį, ir pamatysite laaaabai daug pavyzdžių, o ir mano "chomiacioko" nuorodoje yra trumpai apie tai parašyta :)

O kodėl laiku ir vietoj, ir būtent ši užduotis? Esu pradėjus nnn darbų, kurie juda, bet ne taip greitai, kaip tikėjausi, dėl to vis graužia kirminukai sąžinę... Tad relaksui piešinys iš serijos "nesukant galvos" - super gerai :)
O dar gi mes su vyrų susipažinom mokykloje, kur, kaip ir dauguma moksleivių, labai daug "dudlinau" (tik to nežinojau).
 Ir dar labai patiko mintis, kad galėsiu ranka surašyti tekstą. Apie tai, kodėl aš jį(vyrą) taip myliu ir už ką. Nors man dažnai nepatinka ranka rašyti tekstai skrebuke, bet čia, kai toks "piešinys", tas tekstas puikiai tinka... 
Sudėjus tiek daug "už", neatlaikiau, ir gerą pusdienį, vietoj to, kad namus tvarkyčiau, ištraukiau iš vaikų kuprinės rašiklį ir vedžiojau linijas :D

Man labai patiko pats procesas. Rezultatas gal nėra įspūdingas, bet, va procesas :D Jėga :D
Ir Erikui patiko: "Iškart matosi, kiek daug įdėjau ir kaip intensyviai apie mane galvojai. O namus sutvarkysi kitą dieną :D Tiek to :) Verta pakentėt :D "...
Štai taip :) Linksmai :)


Поучаствую в конкурсе от Хомячка Скрап-задание №2 "Дудлинг".
Я выбрала ветку самодельный фон + 50 проц. дудлинга.
Страничка моему мужу о том, за что я его люблю уже 16 лет :) 
 

2013 m. sausio 29 d., antradienis

Apie mane ir mano rankdarbių studiją -spaudoje.

Nepraėjo ir pusantro mėnesio... Ir pagaliau prisiruošiau pasigirti :)
Gruodžio pradžioje mano studijoje apsilankė labai šiltas žmogus - savaitraščio "Šeimininkė" žurnalistė Giedrė. Kalbėjomės apie viską . Na, ir , žinoma, apie mano rankdarbių studiją. Prieš pat Kalėdas buvo atspausdintas žurnaliukas su straipsniu apie visą tai. Bet tuomet aš gulėjau su temperatūra lovoje... paskui sirgo vaikai... ir taip vis atidėliojau šį įrašą... :D Tad tik dabar dalinuosi :)


 

2013 m. sausio 21 d., pirmadienis

Apie parodą. Ir ar verta dalyvauti Litexpo parodose?

Gruodžio pradžioje dalyvavau parodoje Litexpo. Iškart po jos parašiau šį įrašą. Tik tuomet neturėjau techninių galimybių jo paskelbti, o vėliau neradau, kur išsaugojau :D ...Galų gale atknisau ir dalinuosi savo mintimis. Gal kam bus naudiga.... Nieko nekeičiu, net neskaitau ir įdedu taip, kaip buvo parašyta...

Pirmiausia atsakysiu į klausimą – ne, po to, ką pamačiau, tikrai Litexpo dar ilgai nenorėsiu dalyvauti... Kodėl – parašysiu vėliau, o pradėsiu nuo pradžios – kodėl ėjau į parodą , ko tikėjausi ir ar pati esu patenkinta.

Taigi, kai atidariau savo NB ARTstudiją,sugalvoju, kad reikia pabandyti sudalyvauti kokioje parodoje Litexpo – pasireklamuot. Pasirinkau parodą, kuri man tiktų – „vaikų šalis irt.t.“. Pasiskaičiavau – išsinuomot mažiausią leidžiamą plotą kainuoja apie 2000 Lt. Na jau ne,  ir taip tas mano naujas „darbas“ reikalavo nedidelį, bet šiokį tokį poros tūkstančių starto „kapitalą“, ir aš tiek tikrai neuždirbu, kad galėčiau leisti štai šitokią prabangą. Tad dalyvavimą atidėjau... geresniems laikams :P

Prieš mėnesį gavau pasiūlymą iš kitos parodos, bet tam pačiam „Litexpo“ organizatorių surengti kūrybines dirbtuves. Pasižiūrėjau parodos planą, įmonių išsidėstymą, dalyvius, kitas parodas tuo metu. Išvada – paroda bus maža arba labai maža su didžiausia daugumą lankytojų - mokytojų, mokinių ir pensijinio amžiaus. Bet kadangi mane kvietė ir mokestis buvo nedidelis, sutikau. Dabar jau su kitu tikslu – ne dalyvavimo ir reklamavimosi, o tiesiog, pasižiūrėti, kaip viskas vyksta, kaip organizuojama, žodžiu, pasižiūrėti „virtuvės“ ir gauti žinių bei tam tikros patirties.

Apie organizavimą...  Pamažu ruošiausi ir rašiau organizatorėms laiškus su klausimais. Keletas savaičių – visiška tyla. Likus jau turbūt mažiau negu savaitei, pradėjau abejoti, ar išvis ta paroda bus – ir tiesiai šviesiai taip ir paklausiau.  Dabar jau gavau atsakymą, kad tikrai bus ir su manim šiandien susisieks ir atsakys į visus klausimų. Žinoma, galėjau pati skambinėtis ir aiškintis, bet tiek jau to, netrukdžiau sunkiai dirbančių žmonių.  Žinoma, tas „šiandien“ neatėjo. ..Važiavau registruotis. Bent jau čia galėjau išsiaiškinti kas ir kaip, kur tie mano žadėti 10 nemokamų pakvietimų, kuriuos turėjau gauti (gavau tik šeštadienį, kai jau buvo paroda, o laiškas su kvietimais išsiusitas prieš savaitę „greituoju kurjeriu“, baaaaisia greitas :D). Aiškinausi, kodėl vietoj 3 žadėtų stalų gavau tik vieną su 2 kėdėm ir kaip jie įsivaizduoja aš dirbsiu prie vieno 80cmx 80cm stalo su lankytojais ? Patikino, kad stalai bus vėliau. Bet jų taip ir neatsirado...  Pasiėmiau pati, kukliai, iš bendrai poilsio erdvei skirto ploto dar vieną staliuką atsiklausiusi organizatorės jau parodos atidarymo dieną... Tad trumpai– organizavimo ir pasiruošimo, kaip po tokio nėra.

Toliau nepasakosiu visų smulkmenų, tik parašysiu labai apibendrintai grįžus prie to klausimo – ar verta dalyvauti Litexpo parodose?

Ir nors organizatoriai teige,kad reklama buvo, žmonių tikrai buvo labai mažai. Aš dėl to nepergyvenau, man veiklos užteko ir mano kūrybinėse dirbtuvėse visada žmonių BUVO. Bet tieparodods dalyviai, kas sumokėjo už parodinį plotą kosmines kainas ir per tas 3 dienas ėjo vienas pas kitą į svečius kavutės atsigerti – aš net neįsivaizduoju, kaip jie jaučiasi po parodos. Iš „planuojamo“ srauto tikrai nebuvo net ir dalies ir galima drąsiai teigti – tokios nevykusios parodos gyvenime nesu mačiusi. Bet tie, kas dalyvauja pastoviai, sakė, kad tai jau 3-čia iš eilės tokia nevykusi Litexpo paroda. O dalyvavo žmonės, kurie eina kasmet jau daug metų, turiu su kuo lygint, dalyvauja parodose kituose miestuose,  ir tokių buvo bent pusė. Ar jie dalyvaus – garsiai pasakė organizatoriams, kad tikrai ne, ir dar visiems papasakos, kaip ir kas buvo ir kad kitiems atšoktų noras dalyvauti. Ką atsakė organizatoriai – tik tiek, kad jie padarė viską, kad paroda butų superinė ir čia yra mūsų, dalyvių reikalas, kad žmonių nesusirinko. O aš apie tai, kaip jie ruošėsi ir reklamavosi, galiu atsakyti vieno mano mokinio tėvelio klausimu (kuris, beje, buvo prieš tai esančioj parodoj ir turėjo galimybę sužinoti apie šią parodą): „ O ši paroda buvo anonsuojama?“. Pats elementariausia dalykas – važiuojų į parodą, o net prie kelio sukant link parodos nėra jokios iškabos , kad čia vyksta kažkas, apie kokią reklamą eina šneka? Mano nuomone, kad parodos sėkmė priklauso nuo organizatorių gebėjimu apie savę papasakoti žmonėms, kad tie žmonės ateitų ir norėtų ateiti. O jeigu tu, žmogau, nežinai, kad tokia paroda vyksta, tai ir negali ateiti... Tiesa, dar yra daaaaaug dalykų, apie kuriuos NORĖČIAU papasakoti  bet nenoriu, nes nenoriu gauti nemalonių laiškų ir panašiai. O papasakoti yra apie ką. Manau, kiti dalyviai, kurie išmano juridinius klausimus ir žino, ką galima sakyti ir kaip sakyti, būtinai papasakos spaudai :D

Štai tiek. Sudalyvavau. Ir džiaugiuosi, kad tai padariau. Patirties turiu ilgam. Ir kas liečia mano pačios pasiruošimą parodai, ir kas liečia paties dalyvavimo.  O labiausiai džiaugiuos, kad dalyvavau būtent ŠIOJE parodoje, ir kad dalyvavau kaip kviestinis asmuo, o ne kaip pilnavertis dalyvis. Ramiai galiu miegoti, kad neišleidau pinigų vėjais dėl kitų nemokėjimo dirbti  ir organizuotis :D

Būtinai sudalyvausiu dar. Bet ne Litexpo parodose. Nes „prisivalgiau“ jų „virtuvės“ :D – buvo įdomu, bet baisiai neskanu :D

2013 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Vintažinis skrebukas - plakatas

Turėjau štai tokį labai įdomų ir labai didelį iššūkį - padaryti plakatą / skrebuką su 40 nuotraukų. Formatas - 60 cm 80 cm. Tą iššūkį priėmiau :) Nes man patinka daryti tai, ko sau nedaryčiau arba ko nedariau :D
Tema buvo - vintažas. Tad pasirinkau tradicinę "sepijos" atspalvių paletę. Ir pirmyn....
Gavosi štai kas :) (nuotrauka pasididina)

O darbelio buvo daug. Praktiškai nemiegojau savaitę, nes prie visa ko darbas skubus....
Pirmiausia plušau prie nuotraukų : atrinkinėjau, užsakinėjau, paskui vėl atrinkinėjau. Paskui kiekvienai kirpau tinkamo dydžio rėmelį, jį puošiau štampukais. O paskui (praleidžiu kitus darbus, kad būtų trumpiau :D) tą kiekvieną nuotrauką komponavau. Pasirinkau audinio pagrindą, tad buvo šiokių tokių techninių galvosūkių. Bet išsisukau. Ir kiekvieną nuotrauką su rėmeliu "pritvirtinau", t.y. prisiuvau su karoliuku. 

Na o toliau pats smagiausias darbas - papuošt, kiek yra vietos. Žinoma, kai toks kiekis nuotraukų, didelio meno nėra kur ir daryti, bet dar liko pora plotelių :D Tad... popierius, nėriniais, kelios sagos, gėlės ir net vienas vintažinis daikčiukas -sendaikčių turguje kažkada pirktas metalinis ažūrinis auskaras...

Dar keletas mano nertų gėlių...

Ir dar šioks toks įpakavimas, su kuriuo paprakaitavau, nes norėjau patvaraus, tad siuvau dvigubą popierių, kurio dydis ... ne toks jau mažiukas... Dar nertos, senobinės servetėlės gabaliukas, keletas prasiuvimų....
Ir psio :D Einu miegot :D

2013 m. sausio 2 d., trečiadienis

Nertas žiogas

Kartais pasitaiko ir tokių darbelių :)
Junos darželio auklėtoja paprašė numegzti / nunerti arba kaip kitaip sukurti... žiogą.Vaikai dirba pagal programą su žiogu. Grupėje yra toks nedidukas kinietiškų rankų darbo, bet gi norisi, kad vaikai pačiupinėtų, paglostytų ir pan... Tad sutikau, nors tuo laikotarpiu turėjau ruoštis parodai, ir šiaip visokių darbų susirinko...

Ir nunėriau. Nemažiuką  - gal kokių 25 cm. Autorinis :)
 Su viela kojose, tad galima išformuoti taip, kaip norisi. Darbelis ne iš lengvųjų, užtrukau gerą savaitę. Bet rezultatu likai patenkinta. Ir net truputį pagailo atiduot - visai gražuoliškas gavosi :D Bet jau prieš Naujuosius iškeliavo į grupę ir buvo šiltai sutiktas :D


2013 m. sausio 1 d., antradienis

Šiaip...

Pagaliau... pasibaigė šventės. Tiksliau, pasibaigė masinė psichozė, bet šventės mums tai dar ne. Nes ryt - mano mylimojo gimtadienis :) Tikroji šventė :) Ramiai, jaukiai ir maloniai šį reikalą atšventėm jau šiandien, nes ryt gi darbo diena. O ryt vakare pakartosime dar :)
Kiekvienų metų gale vis ruošiuos parašyti metų svarbius įvykius. Bet jau ne pirmi metai tas įrašas taip ir lieka tik galvoje. Ir tegu. Nes be visa ko paskutines šių metų dienas draugiškai sirgom: Junai - plaučių uždegimas, kitoms dukroms - kosuliai ir sloga, man tas pats plius temperatūra, ir Erikas taip pat neatlaikė - apsirgo... O dar prie viso to - aš baisiai nemėgstu gruodžio paskutiniu dviejų savaičių. Šventes mėgstu, kai susirenka visi artimi žmonės ir keičiamės dovanom bei šnekučiuojamės... Bet ta masinė psichozė varo iš proto: kuo daugiau prisipirkt, kuo didesnė eglę pasistatyti, kuo brangesnes ir kuo didesnes dovanas, visko, ką per metus nesugebėjom padaryti, kažkodėl reikia būtinai užbaigti per tas paskutines savaites net ir nežiūrint tai, kad nėr sveikatos ir sveiku protu suvoki, kad tai nelabai įmanoma- lyg norėtumėm kažką kažkam įrodyti...; visiems įtikti, visus pasveikinti... ir t.t. Tad pamažu ši šventė bent jau man tampa... ne iš mėgstamiausių ir kuo toliau tuo labiau norisi slėptis tam laikotarpiui... šalia kokio meškiaus žiemos miegu pamiegoti :D Kad užsimerki turbūt kokią lapkričio 1 d, o pabundi sausio antrą :D
Bet besislėpdama savo jaukiuose namuose aš BŪTINAI galvoju. Apie visus pažįstamus, apie artimuosius, apie jų šeimas. Apie mūsų šeimą. Apie save ir ko norėčiau kitais metais. Ir kai praeitą naktį aikrodis daužė 12-ą kartų, nuoširdžiai mintyse palinkėjau visiems daug visko... Ir tikiuosi, kad yra dar bent keletas žmonių, kurie taip pat apie mane prisiminė :) Ir nereikia tų žinučių. Pakanka vien minties :)...

2012 m. gruodžio 5 d., trečiadienis

Kviečiu susitikti Litexpo parodoje "Šventė 2012. Žiemos puokštė" gruodžio 7-9 d.

Sveiki visi,
noriu pakviesti į Litexpo parodą  "Šventė 2012. Žiemos puokštė", kurioje 7-9 dienomis atvers duris ir mano NB ARTstudijos kūrybinės dirbtuvės :)
Dirbtuvių programa:


Gruodžio 7 diena, penktadienis
12 val.
Egs žaisliukų siuvimas iš dirbtinio veltinio ir puošimas sagomis bei karoliukais.
13 val.
Popierinių žvaigždučių lankstymas ir jų panaudojimas stalo puošybai, eglutės žaisliukų gamybai arba jų jungimas į girliandą.
14 val.
Japoniškų modulinių „kusudama“  bumbulų lankstymas. 
15 val
Kaledinio atviruko gamyba su nertais arba popieriniais elementais.
16 val.
 Vainiko gamyba panaudojant  siūlus, dirbtinio veltinio gėles ir kitus dekoro elementus.
17  val  30 min
Įvairių kalėdinių akcentų gamyba „quilling“ technika (iš popieriaus juostelių): snaigių, eglutės bumbulų, atvirukų puošybos elementų



Gruodžio 8 diena, šeštadienis
11 val 30 min
Bumbulų puošimas žvyneliais ir karoliukais.
12 val.  30 min 
Žvakidžių puošimas karpiniais.
13 val. 30 min
Eglės žaisliukų ir namų dekoro elementų  darymas iš popierinių šiaudelių.
14 val 30 min
Dovanų puošybos elementai: iš vielos lankstyti vardai, puošti įvairiaspalviais siūlais. 
15 val 30 min
Kalėdinio vainiko gamyba iš siūlų kamuoliukų
17val.
Vitražų ir snaigių nėrimas  „frivolite“ technika.



Gruodžio 9 diena, sekmadienis
11 val 30 min
Kalėdinių popieriaus  atvirukų siuvinėjimas įvairiais raštais.
12 val. 30 min
Padekliukų iš dirbtinio veltinio karpymas ir siuvimas.

13 val. 30 min
Eglės žaisliukų puošyba dekupažo ir kitomis technikomis.
14 val 30 min
Dovanų maišelių lankstymas ir puošyba.
15 val 30 min
 Ekologiško kalėdinio vainiko darymas, panaudojant senų knygų, laikraščių ir kitokį popierių.