Rankų darbo gyvenimas

"Šidyje esu bio- entomo- logė"

2012-02-11T14:18:00.010+02:00

Vasaros tema veža :D :D :D...
Ir skrebukai gimsta lengvai ir įdomiai :) Dėl "greitai" nieko nesakysiu, nes šis turėjo būti greitukas. Turėjau viziją nuo pat pradžių, bet va siuvimo mašina parodė nagus, ragus ir galiausiai kitą vietą :P už tai, kad nepagarbiai dulkėjo gerą pusmetį kampe. O dar plius apsirgau ir kelias dienas šliaužiojau su temperatūra... Dabar jau lyg ir sveika, viską užbaigiau ir galiu save sveikinti - tai net 20-tas mano skrebukas :) Jubiliejinis :)
Skrebukas ne apie nuotraukos istoriją, o apie pačią mane, mylimą :) Gal kas pamena štai šį skrebuką apie vyro katinišką prigimtį. O aš save tapatinu su kokiu sfinksų giminės drugiu arba vabalu :) Nuo pat vaikystės vabalus stiklainiais tempiau namo. Ir dabar negaliu nepamatyt, neapžiūrėt ir praeit pro šalį. Netapau biologe,bet visada beprotiškai daug skaičiau apie gamtą, ėjau į ją ir vaikams su genais (ar be jų) perdaviau štai šią mano aistrą. Kurioje, manau, ir yra mano aistros mini pasauliui šaknys :)
Darbą dariau štai šiam scrapping.lt konkursui, kur reikėjo panaudoti 20x30 cm dydžio nuotrauką. O aš dar ir porą mažų pridėjau.Nuotraukos, kurioje spėjau įamžinti net 3 veikėjus :), gėlę nusprendžiau pati "priauginti". Ir iš geltono ir raudono tissue popieriaus padariau keletą žiedlapių. Prisiuvau kartu su nuotraukom,... ir čia mano mašina atsisakė su manim bendrauti. Tai aš mano darytas gėlės žiedlapius prasiuvau, t.y. tik dariau skyles be siūlų, o paskui siuvinėjau rankom. Pagreitinau darbą ir sutaupiau nervų bebandant taisyti tą nenaudėlę.Kirpau kamanę. Ne, ne bitę, kuri neša naudą žmonėms, o kamanę, kuri rūpinasi savo šeima :) Tai aš :) O šalia - antspaudukas vabalas. Drugelių turėjau, o vabalo - ne . Tad išpjoviau iš trintuko. Ir dabar turiu :) Pagrindas - baltas akvarelinis popierius. Nors buvau išsirinkus visai kitos spalvos, bet tissue popierius ant jo atrodė murzinas ir ne toks ryškus ir spalvotas, kaip įsivaizdavau. Balti darbo kraštai vedė iš proto, tad paštampavau vienu štampuku - žole.
Na, ir pavadinimas. Šįkart pirmą žodį "širdyje" padariau paprastai - siūlu apsukau kirptą širdelę, viduje štampavau "esu". Dar papuošiau kamanės sparnais ir pora gabaliuku popieriaus. Ale nusprendžiau tą žodį "širdyje" visgi parašyti bent mažiuką: kirpau iš knygos raides ir klijavau.Visos kitos raidės pačių paprasčiausiai paštampuotos ir patonuotos.
Šįkart tiek. Tegu šis darbas ir jūsų mintis bent lašiuką nuspalvina šiltom spalvom :)

P.S. O pirmadienį rašysiu apie meilę, šeimą ir vaikus :)Užsukite :)

"Vasara" / "Лето"

2012-02-10T09:02:00.007+02:00

Antras mano , t.y. kviestinės dizainerės darbas :P, į ARTugolok konkursą tema "Vasara".
Taip ir vadinasi - "Vasara". Šis darbas mano tempais dirbant yra greitukas: jį padariau per gerą pusdienį. Ir kartu įveikiau dar vieną iššūkį sau pačiai - panaudojau nuotrauką be žmonių, t.y., be šeimos narių :)Retai kada koks skrebinis darbas, pamatytas interneto platybėse, išlieka galvoje ilgiau nei kelios valandos ar net dienos. Bet va kai kurie išlieka. Kažkada pamačiau berods iš vestuvinės nuotraukos iškirptą lyg ir žodį "Love". Iškirpta tokiu būdu - raidės tiesiog iš nuotraukos. Šią idėją vis norėjau pati kada pabandyti padaryt. Ir va, kažkaip labai tema tiko :) Paėmiau didelę A4 formato nuotrauką ir sukarpiau. Tada ant akvarelinio popieriaus liejau fonus. Net 3, bet tiko tik šis. O paskui ant jo tapiau vyšnias. Radau vienoje kinų tapybos knygoje pavyzdį, kaip tapyti vyšnias, tad tuo ir pasinaudojau :) Raides klijavau ant 3D juostos, apvedžiojau baltu, dar pataškavau - padariau šešėliuką, kad raidės geriau matytųsi.
Paskui pasirausiau nėrinių dėžutėje ir radau tinkamą nėrinį. Kitoje dėžutėje radau dovanotus kirstus drugelius. Dar ant geltono popieriuko parašiau, kas reiškia vasara man, o paskui dar taškelius prie kiekvieno punkto padariau 3D. Gabaliukas tissue popieriau po drugeliu, kad jis nepasimestų ant nėrinio. Ir psio. Išdėliojau panašius objektus abejose skrebuko pusėse. Ir darbas baigtas :) Smagu skebint apie vasarą, kai už lango laaaabai šalta.
Šilto ir kūrybingo savaitgalio :)

P.S. Sergu. Bet gal dar vieną įrašą šį savaitgalį padarysiu ir sudalyvausiu kitame konkurse :)

"Kartu mums ir (pienių) jūra iki kelių" / "Вместе нам и море (одуванчиков) по колено"

2012-02-10T08:18:00.012+02:00

Na va, pagaliau :) Jau startavo ARTugolok užduotis, kurios tema "Vasara", tad kviečiu dalyvaut. O aš esu kviestinė dizainerė ir teko garbė pasidarbuot, o paskui pasikankint belaukiant, kada ji bus paskelbta :D Padariau net 2 darbus.
Pirmasis. Apie mūsų vidurinę dukrą Emiliją ir vyresnėlę Eriką. Prisipažinsiu: su šiuo pasėdėjau ne vieną dieną. Nuotraukas sudėliojau ir priklijavau greit. Bet neturėjau jokių minčių papuošt. Tad atidėjau, ir kelias dienas vis ėjau ratais ir kankinausi. Ir visokių minčių į galvą lindo: išsisėmiau, nesugebu, kodėl skrebinu ir pan. Bet paskui tik - dzin - ir atėjo. Na, teneįsižeidia kitos skrebinančios: aš nuoširdžiai žaviuosi minimalistiniu stilium. Bet pati negaliu apsiriboti vien keliais popieriaus gabaliukais, gėlytėm ir pataškymais. Kiekviena nuotraukas gražina pagal save ir savo norus bei reikalavimus. Mano skrebinimo tikslas yra kitoks. Aš skrebinu ne tam, kad išsaugot nuotrauką ar istoriją, man svarbus pats procesas: dirbti, galvoti, daryti kažkokias išskirtines detales, kurių niekur nemačiau, kurios turi prasmes ir susišaukia su nuotrauka. Tegu padarysiu 10 darbų per metus, bet būsiu jais nerealiai patenkinta :D Ir žiūrėdama į tokį darbą sakysiu: oho, čia aš taip sugalvojau :P( kaip maži vaikai - aš pats :P)
Grįžtu prie temos :) Pagaliau sugalvojau, kaip skrebuke pratęst pienių temą :) Ir užbaigiau darbą :D
Pagrindinis akcentas - iš siūlų padaryti pienių skėtukai, kurie man laaabai pakėlė nuotaiką. Jiems ant didelės nuotraukos klijavau juostelė, dekoruotą tissue popierium ir kirstom skylėm. Iš po rudo popieriaus išlindo pienių kotai :)
Surašiau trumpą aprašymą šios situacijos. Iš kurio ir gimė pavadinimas - kartu mums viskas iki kelių, nes gi esame kartu :) Ir padėsim viena kitai :)
Pavadinimas gal ir kiek per didelis, bet va šįkart tokio užsinorėjau :D Kirtau raides, bet neklijavau ant jokio pagrindo, kad stipriai neužgriozdint darbo.
Dar dienas akcentėlis - baltu tušinuku piešti skėtukai .
Tokie pat, tik rodyklių pavidalu sujungia nuotraukas į vieną istoriją. Iš po didelės nuotraukos išlindo dar kelios pienės, kurias kirpau iš nukirpto gabalėlio, kurio buvo per daug :)
Apie šį darbą tiek. Tuoj prisėsiu ir aprašysiu kitą :) Jeigu Juna sugebės nusėdėti be dėmesio :P

Apmegzta (eko)pieštukinė

2012-02-05T13:16:00.010+02:00

Laaabai retai būna, bet bet... Būna :) Ir panos pačios savo noru sugalvoja sutvarkyti savo kambarį, knygas ar spinteles.
Prieš keletą dienų toks įkvėpimas aplankė Emiliją. Kol Juna miegojo, ji sutvarkė ir atrinko rašančius flomasterius ir padrožė didesnę dalį pieštukų. Gerai, sakau, padroši visus - gausit naują pieštukinę :) Iki šiol pieštukus dėjo į tuščią plastikinę majonezo dėžutę-kibirėlį. Ir jau senokai norėjau ją "apvilkti" kaip nors derančiai prie vaikų kambario. Ir štai puiki proga. O kartu malonu Emilijai savotiškai atsidėkoti už jos savanorišką lyg ir savaime suprantamą, bet visgi labai svarbią pagalbą besitvarkant :)
Nuo majonezo kibirėlio viršaus nukirpau gal kokius 2 cm. Iš megztų skiaučių- pavyzdėlių, kuriuos kažkada mezgiau žurnalui, parinkau 2 mezginukus: vos gelsvą ir žalią. Juos susiuvau ir truputį papuošiau. Gavau dvispalvį "drabužį". Vienai pusei nunėriau kelias gėles su kutais, o kitą pusę daigsčiau kelių spalvų siūlais ir dar prisiuvau porą sagų. Apačią tiesiog palenkiau, o viršuje teko pasidarbuot su yla, nes norėjau užfiksuoti mezginį ir prisiūt prie kibirėlio. Ir psio :)
Panos paaikčiojo ir išdidžiai nunešė pieštukinę pas save :) Tvarka irgi kartais įkvepia ir jas kurt :D

Nėrinys į pabaigą

2012-02-01T11:51:00.006+02:00

Ir kas čia prašė tikros žiemos??? Aš tai tokiais šalčiais nesidžiaugiu. Nes dabar esu įkalinta namuose su 3 vaikais, kurie eina iš proto, nes į lauką negalima. O aš einu iš proto, nes jos eina iš proto... :P
Tvarkau savo betvarkę, kažkiek vis prisėdu prie frivolite adata narplioto nėrinio ir dar skrebinu. Pastarojo darbo negaliu parodyti, nes tai bus mano , kaip "dizaineres" darbas naujam konkursui. Betvarkės ir nerodysiu :D Parodysiu tik nėrinio progresą. Manau, už kelių dienų bus baigtas. Jau pradėjau nert paskutinę eilę :D Ir pati laukiu-nesulaukiu parodyti rezultatą su "pritaikymu". Per garsiai tas "pritaikymas" skamba, bet bet... šioks toks bus :D

Kaip saugau mažus siūlų kamuoliukus

2012-01-30T08:34:00.009+02:00

Praeitą savaitę Erikas pakabino paskutines lentynas. Tad pagaliau galiu padaryti galą betvarkei. Tik va ne taip viskas paprasta :) Norėjau daryt tvarką, bet ir kad kambarys būtų daugiau mažiau tvarkingas. Supratau: tai yra nesąmonė. Tad iš savo betvarkės padariau visišką chaosą. Užkroviau kambarį taip, t.y. viską iš visur iškroviau taip, kad iki savo darbo stalo nesugebėjau prasibraut. Tik iki lovos, ir tai tik iš vieno krašto :D Ir pradėjau tvarką nuo nulio. Ar tai kada pasibaigs, klausiu savęs...
Ir, žinoma, atėjo eilė ir siūlams. T.y. mažiems siūlų kamuoliukams, kurie neduoda gyvenimo :) Nes išsivynioja. Tiesa, būdą, kaip šį nemalonų reiškinį pažabot, aš visgi radau jau prieš keletą metų, tik nepritaikiau iki galo. Iki šiol. Dabar tai jau tarka bus :D
Anksčiau kiekvieno kamuoliuko siūlgalį užfiksuodavau adatėle. Bet kai yra mažos rankelės, kurių nesužiūrėsi, teko pagalvot apie alternatyvius būdus :) Gal ir jūs taip darot, o jeigu ne, tai duodu bent kelių metų garantiją: neišsivyniojo nei vienas kamuoliukas, o lipni juosta puikiai nusiima (su brangiom nebandžiau :P ).
Paimam kamuoliuką ir lipnios juostos. Jeigu kokie slidūs siūlai, tai ir didelius kamuolius tokiu būdu sutvarkau.
Lipnia juosta tiesiog apvyniojam kamuoliuką ir tiek.Ir drąsiai sumetam į dėžę. Ir tvarka bus :D Jeigu nepatingėsim naujai atsirandančių kamuoliukų štai šitaip va sutvarkyti :)

Apie darbų autorystę

2012-01-26T07:42:00.005+02:00

Šįryt užsukau į vieną blog'ą, kurį seku jau seniai. Autorių darbais žaviuosi. Ne, žaviuosi - čia per kukliai pasakyta. Aš tiesiog kiekvieną kartą būnu priblokšta jų išskirtinumu, originalumu, spalvų gama, atlikimu ir t.t. ir pan.. Bet va ne visi žmonės vertina kitų žmonių įdirbį ir autorystę. Ir, deja deja, yra tokių, kurie begėdiškai drįsta kopijuoti ne tik pačius gaminius, bet net ir biografiją. Ir labai liūdna, kad Ingą ir Kęstą iš bure bure tai taip pat palietė. Užsukite pas juos ir pasiskaitykit. Ir paskleiskim žinią apie besarmačius kopijuotojus.
Na ir natūralu, kad šįryt parašysiu apie darbų autorystę. Aš turiu nuomonę šiuo klausimu, nes esu net 6 metus dirbusi su autoriniais darbais, autorinėm sutartim ir pan.
Kai dirbau RK redaktore, susipažinau su viena autore. Jos darbai kruopštus ir šiaip aš nieko panašaus kolkas nemačiau. Bet įsiminiau visai ne darbus, bet vieną faktą. Moteriškė nepraleido progos ir pasigirė: parodė patentą savo išrastam nėrinio platinimo būdui. Pirmąkart čiupinėjau patentą, o dar tokiam dalykui kaip nėrinio platinimui :) Jai žinoma, nesakiau, bet pati sau tyliai pagalvojau, kad aš platinu lygiai taip pat. Ir esu įsitikinusi, kad tos, kurios neria laaabai daug ir ne kopijuoja, o galvoja pačios, tikrai platina panašiu būdu. Bet žaviuosi jos noru užpatentuot, nes žinau, kaip ir kokiais kiekiais viskas pas mus kopijuojama. Todėl paskelbti oficialiai, kad kažką sugalvojai ir dar ant popieriaus tai surašyti - sveikintinas dalykas.
Jeigu manot, kad visi su savo darbais labai veržiasi patektį į rankdarbių žurnalą, galiu pasakyt, kad taip tikrai nėra. Tos, kurios kuria kažką išskirtinio, nenori dalintis savo patirtim. Vien dėl to, kad pamatytų žurnale savo darbus, nepasakos, kaip jos tai daro. Aš jas puikiai suprantu ir pati, jeigu kurčiau kažką įdomesnio, ne už ką nedėčiau pamokų į žurnalą :P Nes žinau, kokios mūsų lietuvaitės (kaip ir rusaitės) yra apsėsti kopijavimo. Ir baisiausia ne tai, kad kopijuoja. Kažkodėl visuose civilizuotose šalyse kopijuoti nėra gėdinga. Ir visos kopijuoja, tik su vienu bet - bet nurodo šaltinį ar žmogų, iš kurio išmoko. O mūsiškės kitos nuomonės: jeigu numezgiau tokį pat megztinį, kaip žurnale, tik kitos spalvos, arba netgi sugebėjau papuošt tą megztinį kokia viena gėle, kurios nebuvo originale, tai jau laiko autoriniu darbu. Kodėl? Taigi aš numezgiau pati. O gal dėl to sovietinio palikimo: viskas yra bendra. Buvo tavo, tapo mūsų, kitaip sakant. Pasibaisėtina, pasibjaurėtina, šlykštu. Bet taip yra, ir tikrą grožį kuriančioms, manau, tikrai bent kartą savo kūrybiniam kelyje tenka su tuo susidurti. Ir žinau, koks tai nemalonus jausmas, ir kaip sunku vėl grįžti prie to, ką taip mėgai daryti.
Ne, aš nesu sukūrusi kažką tokio ir susidūrusi su tokia situacija kaip Inga su Kęstu. Bet po truputį kuriu, kad ir menkniekius :P Bet ir juos sugeba kopijuot (mano atveju - šių darbų tikslas ir buvo, kad kiti kopijuotų) ir dėt kaip savo.
Pavyzdžiui? Rašo man čia kartą viena moteriškė konkursui, kad ji tokia mezgėja, kad šitiek visko pati prigalvoja. Pati, t.y. mano supratimu - ji yra darbų autorė. Pažiūriu mezginių nuotraukas. Tikrai, mezgėja ji yra ne prasta ir matosi, kad mezga daug. Bet nuotraukoje - mano kažkada sukurtas mezginys :D Nepatingėjau ir atrašiau, kad gerai jau gerai, sutinku, kad ji gera mezgėja, bet va kad ji pati sugalvoja, drįstu suabejoti, nes tokių metų tokiam numeryje yra štai šis mano sugalvotas mezginys, kurį ji puikiai įveikė. Ir ką jūs galvojat? Žmogus porą dienų virškino bet galų gale atrašė, kad gerai jau gerai, ji mezgė pagal šitą žurnalą. Bet gi ji pati numezgė, jai niekas nepadėjo. Tai šitaip, jos žodžiais buvo apibūdintas daugumos supratimas: jeigu aš pats sugebėjau numegzti/išsiuvinėti/nunerti/perpiešti/pasiūti tokį pat daiktą, kaip paveiksliuke, tas galutinis rezultatas - yra mano pačios turimas. Reiškia jis yra - autorinis. Brrrrrrr... Pradžioj bandžiau ginčytis, bet labai greit supratau, kad tai - beviltiška. Todėl geros mezgėjos ar nerėjos nenori ne tai, kad kiti kopijuotų, bet kad pasisavintų autorystę ir visiems garsiai girtųsi: čia yra mano. O dar baisiau - iš to uždirbtų.
Dar vienas pavyzdys. Rengiau žurnalą apie karoliukus. Įsivaizduojat, tik mėnuo praėjo nuo jo išleidimo... Nukeliaujam į mugę. Matau, gi mano verti auskarai kabo, tik supaprastinta, nes aš vėriau dvigubus, kad formą laikytų. O čia viengubi. Ai, galvoju, sutapimas, vėrimo būdą tai ne aš sugalvojau, aš tik raštą sukūriau. Žiūriu toliau pas tą pačią moteriškę. O, dar vieni, čia jau tikrai mano sugalvoti. Ir dar. Ir dar... Žodžiu, kas abejojat, kad iš žurnalo galima kažką nunarpliot, reikėtų pamatyti: pusė žurnalo suverta, ir kuo puikiausiai, ir kuo puikiausiai parduodama :) Ar supykau? Ne. Nes gi žurnalą ir ruošiau tam, kad žmonės darytų, tik va kaip greit pagauna ir išmoksta. Na ir kuo gi lietuviai ne kiniečiai? Tik duok ką kopijuot, tuoj masine gamyba užsiims. O jeigu dar aprašymą paruoši, tai išvis garso greičiu bus viskas paskleista po platųjų pasaulį :)
Štai tokie pavyzdžiai. Jie, žinoma, nėra labai gal tinkami, nes tai kas pateikta su aprašymu, ir su tuo tikslu, kad kiti darytų. Bet puikiai iliustruoja padėtį.
Aš pati pirmiausia labai gerbiu žmones, gebančius kurti. Gerbiu jų autorystę. Ir visada paskaičiusi tokius įrašus apie pasisavinimus, nuoširdžiai užjaučiu ir tikrai nuoširdžiai linkiu, kad tie, kurie pasisavino, paslystų ant banano žievelės, kurią paliko kitiems (negera, aš negera, negalima linkėti kitiems blogo, bet ar jūs esat šventuoliai ir taip nepagalvojat?). Ir nuoširdžiai kuriantiems linkiu stiprybės: jūsų tiek mažai :) Džiuginkit mus savo kūryba... O kopijuotojai tegu keliauja savu nešvariu taku. Ir jie visvien visada būna išaiškinti. Tik va kai pats išsiaiškini ir pamatai, kad kitų daryti darbai - iš tikrųjų tėra tik kūrybingų žmonių pigios kopijos. Fui... Arba pamokini ko nors (arba žinai, kad kas pamokino), patari,.. žiūri, pabando žmogus, pagiri,.. o jau paskui matai savo (ar to, kuris mokino) darbų kopijas... su prierašu parduodama. Fuuuui... Sugebėjai išmokt, tai buk geras, sugebėk ir sukurt. Kopijuot ir vaikai geba puikiai... Elkis, kaip suaugęs, proto turintis...

Mūsų koridorius

2012-01-23T11:14:00.007+02:00

Mūsų dabartiniame bute labai ilgas koridorius. Toooks ilgas, toks nepanaudotas, ir toks be gyvybės ženklų. Tad pasitarę, nusprendėm jį visų pirmą panaudoti - šitiek laisvo ploto :)
Kai remontavom butą ir priėjom iki koridoriaus, pinigai jau seniausiai buvo pasibaigę :P O ir kažko super-puper mums nereik. Tad remontininkų burbėjimams, kad baisiai nelygios sienos, jas būtinai reik lygint, nepasidavėm :P Užtepliojo didesnes skyles sienose ir padažė. Lubas palikom medinėm lentelėm iškaltas, o ant grindų - laminatą, kurio nemėgstam :P . Lubas Erikas dar pašviesino permatomais baltas dažais. Taip pat išdažė ir senas medines duris. O daugiau kaip ir nieko nedarėm.
Nupirkom lentynų. Ir mano brangusis visas patenkintas: "Turiu idėją, kaip koridorius turi atrodyt " :D Sakau, gerai jau, jei turi, tai ir daryk :) Aš pabalinau netinkamos spalvos jau rodytas lentynas, jis išgręžė skyles lemputėms. Viską sukabino, sugalvojo, kaip pravesti elektrą ir pats visą šį malonumą padarė. O apšvietimas jo buvo sugalvotas ne šiaip sau :) Jis gi turėjo idėja :) Tad po kiekviena lempute sukabinom po nuotrauką. Tiesa, vienos dar nėra, bet kaip tik atgausiu kompą su visom nuotraukom, būtinai padarysiu ir pakabinsim :)
Sudėliojau savo didžiausią turtą - knygas. Dar ne visos, bet artimiausiu metu sudėsiu jau visas :)
Na ir štai taip dabar atrodo koridorius. Tiksliau, gabalas koridoriaus - praėjimas nuo vaikų kambario link mūsų su Eriku kambarių :)
Tiesa, tuo neapsiribojom. Kadangi idėja buvo vyro, o jis vis nenori persistengt bei perkraut ir taip apkrauto buto :) Tai mano nuomonės niekas neklausė. Aš būčiau bent dvigubai daugiau nuotraukų sukabinusi. O kai teko iš didelio kiekio rinktis tik kelias, jau draugiškai nusprendėm, kad dar vieną koridoriaus sieną papuošim vien nuotraukom. Tai ir padarėm :) Sukabinom NET 8 nuotraukas :D Ir galim sakyt, kad radom šiokį tokį kompromisą. Ir mūsų koridorius jau gyvas :)

Turim :)

2012-01-19T09:12:00.005+02:00

Vieną šeštadienio vakarą pasielgėm labai impulsyviai. Ir radę lauke prie namų durų katę, susižvalgėm su Eriku ir jis ją pagriebė.
Ar elgėmės neapgalvotai? Ne, turėjom kelias dienas apie tai pagalvot. Pirmą dieną, kai ją pamačiau, ji miauksėdama vos neįšoko į mano mašiną. Matėsi, kad tikrai buvo šeimininkų, dar neseniai išmesta ar pamesta, nes kailiukas visai švarutis. Taip susitikdavom kelias dienas. Papasakojau Erikui. O jis: "Tai reikėjo imt". Jo viena iš svajonių - turėt bent kelias kates:) Tik va turim 9 metų senumo problemą vardu Tigra, mūsų senbuvę, kuri nenori priimti kitos katės (jau bandėm kartą). O iš kitos pusės, Tigra - su charakteriu, nemėgsta, kai ją liečia. Ir, tiesą sakant, aš bijau ją net glostyt, kad neapdraskytų. Tik vaikus dar kažkiek gali pakęsti ir stebuklingu būdu supranta, kad negalima pulti. Bent ne iš karto, kažkiek kenčia jų kankinimus :). Todėl dar viena priežastis paimti dar vieną katę - mes norim turėt gyvį, kurį bent paglostyt galima :) Tad po kelių dienų, kai šeimininkas neatsirado, mes jau net nesitarę ją pagriebėm. Ji jau nebe mažiukas kačiukas ir galbūt galės ištverti mūsų katės priespaudą, tad surizikavom :)
Išmaudėm. Įsivaizduojat, ji, nesakau, kad vonioj kaifuoja, bet ramiai stovi. Pamaitinom. Nuvežėm pas gydytoją. Pasakė, kad jai jau kažkur 3 metukai. Davėm vardą - Pilka. Mūsų Tigros reakcija: šnypščia, bet nepuola. Parodo, kad ji čia šeimininkė. O Pilka, mūsų laimei, visai jos nebijo. Į akis nelenda, bet jeigu ir mato, kad senbuvė tupi kelyje, visvien nueina iki tikslo. Jokios realios priespaudos. Tik dar pasidalijo teritorijas: senoji gyvena pas vaikus (ooo, kokia laimė, kad naktį niekas neguli ant kojų ir nepabundi dėl papildomų mažiausiai 5 kg svorio, kurie nesiruošia pasitraukti). O Pilka gyvena mūsų su Eriku kambariuose. Ir, įsivaizduojat, ją galima glostyti, kiek nori:D Ir miega šalia, o ne ant mūsų :)
Nežinau, kaip bus toliau, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai :) Ir dar viena Eriko svajonė pagaliau išsipildė :) O mano? Kaip sako mama: "Turėtum nuosavą namą, tikrai turėtum ir bent mini zoo. " :)

Pradedu rytą gerom naujienom :)

2012-01-17T08:28:00.006+02:00

Kaip malonu pradėti rytą nuo gerų naujienų :D
Aš jau antrą kartą esu Artugolok kviestinė dizainerė :) Šįkart laimėjau skelbiamame konkurse "Monochrom" su darbu "Tu esi mano gyvenimo melodija". Apie tai - štai čia.
O aš ta proga keliauju į virtuvę ieškot ko nors saldaus :) Dievinu tokius rytus :D Ir linkiu ir jums dieną pradėti kuo malonesnėm naujienom :)

Mini nėriniai adata

2012-01-16T11:32:00.008+02:00

Kas iš šių nėrinių gausis, dar pati tiksliai nežinau. Bet tikrai ne servetėlė ar šiaip daikčiukas be panaudojimo. Paskirtį jis jau turi. Beliko tik judėt finišo link :)
Nėrinys - iš tradicinių frivolite motyvų, nertu specialia labai plona adata siuvimo siūlais. Jeigu kam įdomu, kaip neriami tokie nėriniai, štai čia buvo pamokėlė, kaip nunerti drugelius. Jeigu neturit spec. adatos, tiks ir paprasta siuvimo, tik ilgesnė. O tokio plonumo nėriniams, kai štai šis maniškis, puikiausiai tinka adata karoliukams verti.
Motyvas iš vienodų lankų (5-3-3-5) ir vienodų žiedų (6-6). Žiedus jungiau tarp 4 ir 2 mazgų be akučių, kuom baisiai apsunkinau sau darbą :P
O štai taip atrodo mano darbo įrankis :D Adata labai lanksti, tai vis išsikreipia. O vyras vis žvairuoja į mane su šiuo įrankiu: "Eik iš čia, pradursi man širdį, niekas net ir skylutės neras " :D :D :D Bijo vis, bijo ... žmonos - raganos :D

"Dar viena beprotiškai fantastiška diena"

2012-01-13T16:02:00.010+02:00

Įdomios idėjos kažkodėl ateina paskutinę akimirką. Ar tai blogai, ar gerai?
Taigi, gundžiausi beveik dvi savaites sudalyvaut konkurse. Ir PAGALIAU susigundžiau :) T.y. aplankė vizija.
Skrebukas "Taip pasibaigė dar 1 (viena) beprotiškai fantastiška diena". Dalyvauju štai šiame scrapping.lt konkurse pagal pavyzdį plius dar - pavadinime reikėjo būtinai pavartoti žodžių junginį "viena diena". Apie darbą.
Nors nuotraukos labai buitinės, fono norėjau tokio mergaitiškai gražių raštų. Ir šis variantas _ vienas iš vieno :) Dariau su juodai baltom nuotraukom. Jas suklijavau. Tada atėjo mano brangusis ir pareiškė: "O kodėl nespalvota? Padaryk nors vieną spalvotą. Paskutinę, pvz., kur taip gražiai ir saldžiai miega". Geeeras... Pasitaisiau:)
Pagrindinis akcentas - tekstas. Sukarpiau kepimo popieriaus juostelių, ant jų pieštuku rašiau tekstą. Gerai, kad pieštuku, o tai žiūriu, va, į nuotraukas ir matau klaidų. Ištaisysiu :P Paskui tas juosteles karpiau ir klijavau (su man ant kelių strakaliojančia Juna, tad kai kur ir kreivokai gavosi :P ). Kodėl toks sprendimas? Norėjau daug teksto, bet kartu kad ir matytųsi foninis popierius. O tekstas apie beprotiškas (ant liežuvio galo V. Kernagio žodžiai, tad juos ir įrašiau į pavadinimą) mažo vaiko dienas: eina, juda, traukia, į burna kemša ir t.t. ir pan. Visko, žinoma, nesurašiau, bet ką prisiminiau, tą įamžinau :P
Sunkiausia su pavadinimu. Kokį rašysiu, žinojau, bet va kaip parašyti? Kai ką kirtau, kai ką kirpau, tonavau, kai ką išmečiau, kai ką perdariau ir pan. Vietoj žodžio "viena diena" - skaičius. Nes ir taip per daug žodžių. Ir dar keletas mažų akcentėlių. Nemėgstu "dirbtinių" gėlių, bet šią gėlę (ir dar keletą kitokių) laimėjau konkurse su kitu skrebuku, todėl baisiai malonu ją panaudot :) O dar prie pirmos iš kairės nuotraukos klijavau trepsinčias pėdutes, kurios visą dieną lakstė lakstė ir pavargo :)

Pagaliau lentynos pildomos

2012-01-12T09:03:00.016+02:00

Turiu dar vieną mažą silpnybę: negaliu ramiai praeiti pro nėrimo siūlus parduotuvėje. Ir vis nuperku po kamuoliuką dėl spalvos :) Ar pasiteisina ir ar naudoju? O, taip:) Dažnai darau kažką nedidelio, o prie jo reikia tam tikro atspalvio siūliukų. Tik sudėtinga būdavo jau pačiuose namuose atrasti. Todėl nusprendžiau, kad galų gale reik padaryt tvarką:P Ir pirmiausia sudėti visus siūlus į vieną vietą.
Mano sprendimas - atvira lentyna. Sąžiningai: man nerūpi, kad ten rinksis dulkės. Jas nuvalysiu kartą per n savaičių ar net mėnesių. Noriu matyt, ką turiu, džiaugtis matydama ir kasryt pamalonint akis bei pakelt nuotaiką bežiūrint :D. Lentynos su stiklu man atrodo nemalonios ir nenaudojamos - kaip močiučių indaujos, kurios užimdavo vietos dėl grožio.
Taigi, mano kambaryje ant vienos sienos prie pat lubų sukabinom 3 dvigubas knygos lapais apklijuotas lentynas (jų dar nerodžiau). Ir jau beveik užpildžiau. Taip, tai mano lentynos - tai ne siūlų parduotuvė :D :D :D
O mažiems kamuoliukams apklijavau paprasčiausias kartonines dėžes. Gal nėra super kaip išvaizdu... Bet šiek tiek tvarkos, tikiuosi, įvesiu. Dar liko baltų/juodų siūlų dėželę apklijuoti. Dėželių viduje štai toooksai gražus (mano akims) vaizdelis :) Jos taip pat keliaus į lentynas :)

Mažos dovanėlės stiprina draugystę :D

2012-01-10T12:24:00.014+02:00

Betvarkydama siūlus prieš šventes, aptikau dvi nertas roželes. Ir kažkaip iškart pagalvojau apie Iną, mylinčią meškas ir rožes. Turėjom su ja susitikti prieš naujuosius, o gi dar ir jos gimtadienis ... Žodžiu, parinkau rausvus siūlus. Ir numezgiau tokias nedidukes riešines :) Tikiuosi, kad jai patiks ir mielai pasipuoš jomis. Na, o jeigu ne, tai galima panaudoti kitaip... - kaip štai tokius mano žvakidžių mezginukus :) Ir apturėt truputį romantikos :)Ina nebūta Ina :) Ji šiaip susitikti negali :D Ir visad - su dovanom :) Oi, koksai turtas į mano kolekciją :) AČIŪ tau, brangioji :) Aš 9 -tam danguj :D
Na, o prieš naujuosius pirmu mano Kalėdų Seniu pabuvojo Aušra. Bet neturėjau tada fotiko, tad ir neįdėjau savo džiaugsmo - gauvau dekoruotą dežutę su turtais :D AČIŪ ir tau, brangioji.Ir dar viena dovanėlė, tiesa, ne man asmeniškai, bet aš irgi "pasinaudoju", atkeliavo iš Eglės namučių. Nuotraukos neturiu, nes viskas buvo išpakuota be manęs ir jau man esant - surūšiuota :) Taigi, Eglė surinko plokštelių ir atsiuntė Erikui diiidelį maišą. AČIŪ ir tau, brangioji, mano vyras net apsilaižė, kai pamatė. Ir rado tokių perliukų...
Štai tiek. Sako, mažos dovanėlės stiprina draugystę :) Prrriiiiiiitariu :D

Naujos lentynos naujai

2012-01-09T07:44:00.010+02:00

Jeigu mano vyras dirbtų nuo 8 iki 17 val su bent pusvalandžiu pietų pertrauka ir savaitgalį turėtų net 2 išeigines dienas, paprašyčiau jo medinių lentynų. Nesunkiai susuktų :) Nes užsakinėt kainos tokios, kad geriau jau apsieit be jų. O mums lentynų reikia daaaug. Tad pasitarę, nusprendėm, kad vienintelė šio baldo funkcija yra kabėt, tad tikrai neinvestuosim kelių tūkstančių :P Ir užsisakėm internetu pačių pigiausių lenkiškų lentynų.
Atvežė. Kelias savaites gulėjo. Erikui prieš naujuosius visad būna pats darbymetis. Tad iškart perspėjo, kad tik po švenčiu užsiims šiuo reikalu. O paskui kartą pajuokavo: "Tai ką, vis dar nesurinkai baldų?". Na, galvoju, o kodėl gi nepabandžius? Be didelio kiekio lentynų dar nupirkom komodą Erikui. Žodžiu, puškavau 3 dienas. Lentynas susukau nesunkiai: nors ir kelių rūšių, bet darbas paprastas. Tik dėl kiekio, žinoma, jau save keikt pradėjau :P O va su komoda tai jau užtrukau. Kol perpratau, kaip tas judančias konstrukcijas susukti taip, kad stalčiukus galima būtų atidaryt :) Erikas pražioj vis juokėsi, bet kai pamatė visus susuktus baldus, o ypač komodą susuktą ir savo vietoj pastatytą - neteko žado ir patenkintas tik rankom mojavo :D Sutaupiau jam vieną savaitgalį, kurie yra tokie brangūs. Na ir dar gi vadovavausi moteriška logika: gal darbai greičiau pajudės, kai viskas gulės susukta :) Tad iš tikrųjų: mano brangusis, nors ir žadėjo po švenčių, dar iki jų pakabino pusę lentynų ir svarbiausia - štai šią mano popierinę lentyną :)
Surinkus viską, kankinausi, kaip gi čia iš tų pačių pigiausių apturėt kažką padoraus ir gal net įdomaus. Ir dar padaryti taip, kad lentynos susilietų su sienom ir nebūtų tokios matomos. Ir ... bingo. Tas lentynas, kurias kabinsim mano kambaryje, tiesiog apklijavau knygų lapais. O va koridoriui toks variantas netinko. Tad lentynas pabalinau. Iš pirmo karto nepavyko gauti norimo rezultato, tai teko balint dar kartelį. O tas skyles Erikas išgręžė, nes sugalvojo dar ir apšvietimą papildomą padaryti. T.y., jau padarė ir juo galim džiaugtis, tik parodysiu vėliau :) Sakysit, ir kam reikėjo šitiek rūpesčių apturėt? Galima buvo iškart sumokėt (bent dvigubai daugiau) ir gaut, ko nori (čia tai jau su dideliu klaustuku :P). Na, sugaišau aš dar gerą savaitę klijuodama bei dažydama, bet dabar jau turėsim kažką įdomesnio ir tokio, kokio norim :P
Ir artimiausiu metu parodysiu, kaip gi pildosi mūsų lentynos ir kaip jos atrodo :) Tad užsukite, kai turėsit laiko ir noro :)

Dvi kepurės ir riešinės bėgiojimui

2012-01-07T07:33:00.009+02:00

Apie kalėdines dovanas nerašysiu: gavau daug gerų ir naudingų. Ir svarbiausia - reikalingų :) Bet parodysiu vieną - rankų darbo. Iš mūsų svarbiausio, pagrindinio Kalėdų senio ( mamos ) gavau megztą kepurę. Šalikų aš nemėgstu, tad turiu kepurę - transformerį: jeigu šalta, "ausis" galima panaudoti vietoj šaliko :) Raštas ir modelis visas nuo iki - mamos, mūsų mezgančios moterų kartos pradininkės :) Mezgėjos iš didžiosios M raidės :) Na, o pati taip pat nusimezgiau laaabai paprastutį komplektą. Kažkada bėgiojau stadione, bet užmečiau šį malonų reikalą. Ir vis žadėjau, kad rasiu valios ir sugrįšiu prie jo. Pagaliau prisiruošiau: nuo rugsėjo pradėjau:) Ir smagu, kad ši žiema - kaip tik man :) Tik va nemalonu bėgiot plika galva, o ir rankas kažkaip norisi slėpti,kai truputį atvėsta. Tad per keletą vakarų išsprendžiau šią problemą. Ir galiu mėgautis judėdama :) Kodėl bėgioju? Visai ne tam, kad suliekniet. Viršsvorio neturiu, turiu tik 3 dukrų palikimą: kabantį pilvuką :P Bet jis pamažu susitraukia :P O aš bėgioju. Dėl dviejų priežasčių: noriu pažaboti savo vidinį tinginį, kuris visą dieną tupėtų prie darbo stalo; o dar - dėl tų 5 min. po dušu: neapsakomas malonumas nuplaut nuo savęs visą, kas prisikaupia negero, ir pradėti dieną iš naujo balto lapo :) Tai mano meditavimo būdas, geresnio taip ir neatradau :)

Mini teddy bear. Bevardis ir labai mažiukas :)

2012-01-06T07:13:00.008+02:00

Oi, kokia aš nekantri :P Pavydžiu baltu pavydu tiems, kas sugeba patyliukais kažką daryti, o paskui parodo jau visą darbo rezultatą. O aš va turiu dar idėją apgyvendint šį mažiuką, bet neturiu kantrybės laukt to didžiojo įvykio ir skubu kuo greičiau pasirodyti, kol pačiai įspūdžiai neataušo :)
Taigi taigi, kai siuvau štai šį mažylį, likau bais nepatenkinta. Ir nusiraminimui pasiuvau naują, dar mažesnį meškiuką teddy. Ir - valio valio - man pavyko :D Man pavyko pirmiausia pasiūti tokį, kokio norėjau. O lyg ir labai neženkliai pamažinusi iškarpą, pasiuvau žymiai mažesnį meškutį. Jo ūgis - truputį daugiau negu 3 cm. Kolkas bevardis. Ant liežuvio galo kažkas kaip po Kava Su Pienu, bet jeigu meškiaus namukas bus toks, kokį įsivaizduoju, tai ir vardas bus kitoks :P Letenos judančios, kaip ir priklauso tikram teddy meškiukui. Dar yra ką tobulinti, ir, tikiuosi, tai pamažu darysiu :) Nuotraukose kad ir matosi, kad meškiukas mažas, bet deja deja, iš jų sunku spręsti apie realų dydį: po nuotraukų "tvarkymo" paėmusi jį į rankas, pati nustebau, kad jis TOKS mažiukas :) Kolkas meškiuko dydis - tai mano asmeninis rekordas. Kaži, ar norėsiu jį atnaujint :P Bent jau ne artimiausiu metu :)

"Tu esi mano gyvenimo melodija" / "Ты - мелодия моей жизни"

2012-01-04T07:20:00.010+02:00

Šis skrebukas pradėtas per didįjį skrebukių susitikimą rugpjūtį. Beliko tik tekstą įrašyti. Bet anam šurmulyje sunku buvo susikaupti. O norėjosi parašyti gražiai :) Tad ir atidėjau darbą į šoną, kol mintis kokia ateis :) Ir juodraštyje ją užrašiau jau prieš gerą mėnesį. Pati sau pajuokavau, kad beliko tinkamo konkurso sulaukti, ir tikrai užbaigsiu. Ir sulaukiau :)
Skrebukas vyrui "Tu esi mano gyvenimo melodija". Su nuotrauka, kur jis toks, labai JIS, paskendęs savo mintyse. Darbas paprastutis, vyriškas variantas. Pastebėjau, kad skrebukai su Eriku labai lengvai pasidaro be jokių kankinių. Ir jie turi kur kas mažiau visokių detalių.Gal čia iš pasąmonės išlenda, nes žinau, kad jam nepatinka daug visko :)
Pagrindinis akcentas - tekstas, kirptas po raidelę : "Tu esi mano gyvenimo melodija. Tu esi mano gražiausia daina. Sukurta tik man, tik man suprantama ir artima. Kartais liūdna, kartais džiaugsminga. Bet visada MANO. Visada laukiama ir teikianti malonumą." Kirpau "plokštelę" iš popieriaus, ant jos klijavau nuotrauką. Plokštelę prasiuvau skirtingų spalvų siūlais. Turėjau porą plokštelių dėklų, tai nuo jų iškirpau dainų pavadinimus, kurie man visai tiko :) Ir psio. Dar mažiukas paukščiukas, gabaliukas popieriaus su natom. Elementaru :) Dalyvauju ARTugolok konkurse "Monochrom" . Поучаствую в конкурсе странички №67 "Монохром" "Арт уголка" .
Страничка моему мужу, меломану. Пластинка - из бумаги прошита разноцветными нитками. С боков - с обложки пластинки вырезаные названия песен про любовь. Главный акцент работы - текст, вырезаный по букве: "Ты - мелодия моей жизни. Ты - самая красивая моя песня. Созданая только для меня, понятна и близка только мне. Иногда грустная, иногда веселая. Но всегда МОЯ. Всегда так близка и так приятна."

Pirmoji metų diena :)

2012-01-01T23:40:00.013+02:00

Sveikinu visus visus :) Su praėjusiom šventėm ir su naujųjų metų pradžia :) Su naujom viltim, su naujom svajonėm ir lūkesčiais :)
Mintyse jau buvau parašiusi paskutinį anų metų įrašą, kuris taip ir liko tik mintyse. Paskutinė savaitė turėjo būti rami, bet gavosi tokia audringai prisotinta kelionių, įspūdžių, nemiegotų naktų ir galų gale paties neplanuoto naujųjų metų sutikimo ne namuose, o kitame mieste pas draugus. Tad jeigu kažkam neatsakiau į laiškus, nespėjau pasveikinti su gimtadieniu ir su šventėm, aplankyti, - nepykit :) Apie visus tikrai galvojau, tik nebuvo kada ir kaip prie kompo prisėst.
O šiandien jau nauja diena. Naujųjų metų diena. Nuostabus ramus rytas - pats tas dainuojančiai sielai, laukiančiai stebuklų. Tereikėjo pažvelgti pro langą - groooožis :D O po pavasariško pirmo žiemos mėnesio, šventei gavom sniego. Matyt ir jūs, ir mes buvom labai geri ir labai jo laukėm :) Tad Kalėdų Senis prie visų dovanų pridėjo ir sniego :) Ir kai štai šitokia diena, nusikaltimas sėdėt namuose. Tad mes su sese supakavom visą savo taborą ir keliavom su vaikais pasigrožėti gamta ir miško gyventojais. Tai dar ne viskas. Grįžom. Ir spėjom apžiūrėti dar grožių. O ryt pirmoji darbo diena. Tad maloniai praleidę dieną, maloniai ją užbaigėm :) Smagumėlis :) Gražios, įdomios ir turiningos pirmosios metų savaitės :)

Kelėdų eglė melomanui. Kvietimas balsuot ir mažas pripažinimas :)

2011-12-27T08:23:00.015+02:00

Svarsčiau, ar reik, ar jau nebe dar rašyti kokį įrašą su naujais darbai. Bet galų gale nusprendžiau, kad šiųmečiai darbai turi likti šiuose metuose, o kitais metais bus kitų įrašų, su naujais darbai. Tad dar keli įrašai šiais metais bus. Jeigu neapims prieššventinis / tarpšventinis tinginys :P
"Sugadinau" dar vieną girliandą. Ir padirbau dar vieną eglę. Na, gal geriau ją vadint medžiu, nes į eglę nepanaši :P Dariau savo brangiausiajam. Bet jis ne taip džiugiai ją priėmė, kaip įsivaizdavau: "Na, žinoma, labai gražu.... Beeeeet.... Kaip tu galėjai šitaip pasielgt su plokštelėm??? Širdį suspaudžia bežiūrint"" :D :D :D. Sakau, gi paėmiau subraižytas, jo paties padėtas mano "menams". Žodžiu, pasijuokėm vienas iš kito :D :D :D: šitiek metų kartų, o vis dar stebinam vienas kitą:) Savo darbais ir reakcijom :P Padariau gan greit: per Junos pietų miegelį. Girliandą karštais klijais įklijavau tarp plokštelių. Vieną papuošiau "detalėm" nuo taip pat mano menams atiduotų nereikalingų plokščių. Vakare atrodo taip.

O keliaudama rašyti šio įrašo, pamačiau, kad mano praeito įrašo sniegena rusų forume ARTUGOLOK, štai čia, buvo išrinkta į geriausių darbų 5 - tuką. Iš beveik 200 darbų. VALIOOOOOOO :D :D :D

P. S. Tiesa, tuos, kurie prisijungę prie feisbuko ir kam patinka mano sniegena, kviečiu už ją balsuot quilling.lt skelbiamam konkurse. Tiesa, laimėt nėra šansų :P Galvojau, kad konkursas, kaip ir visur: paskelbia visus darbus vienu metu ir renkam draugiškai. O čia darbai skelbiami ne vienu metu. O mano darbas paskutinis paskelbtas :P Na, bet nesvarbu, jų konkursas - jų taisyklės :P O jus, mano blogo skaitytojai, nepatingėkit:) Ir palaikykit morališkai,tsakant :)

P. P. S. Aš jau irgi prisijungiau prie facebook'o. Ilgai svarsčiau, ar man to reikia. Nusprendžiau, kad nelabai, bet visvien prisijungiau :P

Dovanų dėžutė su sniegena

2011-12-23T21:50:00.012+02:00

Vis pasižadu, kad iki Naujųjų jokių žvilgsnių į kairę ir į dešinę, ir kad reik visą laiką paaukoti namams, bet va vis ima kokia idėja - nenaudėlė ir aplanko :)
Šįkart grįžtu prie kvilingo. Bandymas daryti ne plokščią objektą, o tuščiavidurį ir 3D. Tai dovanų dėžutė, puošta kvilingo sniegena. Bandau dalyvauti štai čia (kur, beje, galite ir prabalsuot už labiausiai patikusį darbą, ir nugalėtoją renkat Jūs, mielieji :P) - quilling.lt konkurse.
Ir dar ARTugolok azartiniam konkurse "Mini formatas". Поучаствую в азАРТном конкурсе "Арт уголка". Снегирь, полый внутри, сделан в технике квиллинга.

Kalėdų eglutė. Kaip pasigaminti?

2011-12-14T22:49:00.035+02:00

Turėjau bent kelias idėjas, kaip papuošt savo kambarį šventėms ir nors truputį įnešti šventinės nuotaikos, kurios visai nesijaučia. Bet neturėjau galutinės vizijos, tad ir nieko nedariau. O šįryt ruošiant vaikus į mokyklą tik - dzint - ir pamačiau mintyse ko noriu :) Ir kaip sujungti visus tuos daug dalykų, kurių norėjau, į vieną .
Padariau Kalėdinę eglutę. Jos dydis - 20 cm be kamieno. Gal kiek persistengiau su raštu, bet kai už lango lietus, norisi kažko tokio raityto, kaip vėjas ir pūga :) Ir dar. Nepatingėjau ir nufotkinau visą procesą. Tad dabar nepatingėsiu ir aprašysiu, kaip dariau :)
Aj, dar, pamiršau. Sudalyvausiu konkurse Altered art "Kalėdinė eglutė". Nors ir prizo į Lietuvą nieks nesiųs :P
Pradedam :)
Iš storo popieriaus iškerpu apskritimą, padalinu jį į 8 dalis ir atkerpu 3/8. Pamatuoju lemputės pagrindo skersmenį (spec. liniuote tai padaryt paprasčiau), paskaičiuoju, kiek lempučių ir nupiešiu tiek apskritimų. Jų centruose prakerpu skylutę, kuri bus reikalinga perpiešiant. Perpiešiu visą gėrį ant akvarelinio popieriaus, plius pripiešiu 1 cm pločio kraštą, kurį klijuosiu, iškerpu skylutę. Pamatuoju, ar tinka, ir kerpu toliau. Tada popierių paspalvinu: lieju akvarelę. Darbas, kurio neplanavau, bet kažkodėl užsinorėjo. Išpiešiu gal kiek primityvų krengeliukų raštą :P Sukišu visas lemputes. Suklijuoju šoną. Ooo, kiek prasiknisau, negaliu aprašyt... Reik labai apgalvot, kokio dydžio tie galai nuo lempučių, kad viskas, ir dar laidai, sutilptų. Lyg ir apgalvojau, bet visvien darbo - nerealiai :) Ir nervų :P Imu storo popieriaus kamienui ir jį laikinai susuku ant virbalo. Nesuklijuoju. Apvynioju juo laidą. Ir dabar jau suklijuoju. Eglutę statysiu į buvusią siūlų ritę. Joje prapjaunu skylę laidui. Eglutės apačiai iškerpu apskritimą su dantukais, kurie pasislėps eglės viduje. Eglės apačios apskritime prakerpu angą, sukišu kamieną su laidu, jį priklijuoju. Čia dar vienas dalykas, kurio neapgalvojau. Be tos angos dar teko į šonus prakirpt, nes gi rozetė nepralenda:P Apačią priklijuoju. Dantukai, kaip rašiau, lieka viduje -juos atlenkiam, kai klijuojam. Nenorėjau, kad eglė stovėtu centre, tad priklijavau ją prie šono. O "indelio" vidų prikimšau... sukarpytais tualetinio popieriaus ritinėliais :) Ką radau po ranka, tsakant. Ir dar priklijavau "indui" dugną. Eglės apačios kraštą apklijavau susuktu šilko ar kaip jis ten vadinasi (iš batų dėžės), popierium. Tokiu pat popierium apklijavau "indo" kraštą ir vidų. Tik skirtingom spalvom. Laikas patikrinti, kas gavosi. Hm, neblogai, bet aš norėjau ko kitko :P Iš to paties plono popieriaus, kuriuo apklijavau "indą", lanksčiau Rejo Kuperio braškes. Tiesa, jos nevisai atitiko tai, ko norėjau, tad gerooookai pakoregavau. Lanksčiau iš 7 cm dydžio kvadratų, o galutinis rezultatas - 2 cm dydžio. Priklijavau visus grožius. Taip atrodo su šviesa. Su dienos šviesa būtų, žinoma, geriau, bet kur gi tu jos rasi vidurnaktį??? :D Ir be šviesos. T.y. tik su švieselėm. Sėdžiu va, grožiuosi, ir šypsausi :) Ne, ne taip šypsausi :), o va taip :D Ramaus, gražaus ir jaukaus pasiruošimo šventėms :)

Siuvinėti eglės žaisliukai. Juodasis siuvinėjimas

2011-12-13T08:58:00.026+02:00

Prieš keletą metų ruošiau RK priedą apie juodąjį siuvinėjimą ir siuvinėjau raštų pavyzdėlius. Dviejų spalvų: terakotos spalvos ir mėlynais siūlais. Išmest, žinoma, jų neišmečiau. Turėjau porą minčių, kaip panaudot. Ir va, pagaliau, dalį iš jų panaudojau :) Tikiuosi, nepatingėsiu, ir padarysiu eglutės žaisliukų iš likusių terakotos spalvos siuvinėlių. O mėlyniems siuvinėliams turiu kitą mintį :P
Kolkas padariau 3 žaisliukus. Pirmieji 2 buvo šie. Iš abiejų pusių po skirtingo, bet kažkiek panašaus rašto siuvinėlį. Taip atrodo iš vienos ir iš kitos pusės. Tiesa, vieną siuvinėjau kažkur apie 2-3 valandas.
O trečią žaisliuką dariau ir fotkinau. Tad prašom, trumpa pamokėlė :) Tiesa, visai nebūtina siuvinėti, galima panaudoti dailaus kalėdinių motyvų audinio gabalėlius.
Pirmiausia išsiuvinėjam motyvus arba paimam raštuotą audinį. Iš storo kartono iškerpam 2 apskritimus kiek mažesnius už audinio gabaliukus. Tada iš sintepono pagal kartono apskritimus iškerpam tokio pat dydžio apskritas detales. Sudedam vieną "sumuštinuką": kartoną, ant jo sinteponą, o ant viršaus - audinį. Apverčiam ir susiuvam. Pradėjau nuo priešingų kampų susiuvimo. Ir taip apsiuvau visą kartono pagrindą. Gal jūs mokėsit tai padaryti dailiau, bet aš jau kaip moku, tai moku... Be to, šios pusės visvien nesimatys :P Tokiu pat būdų apsiuvam ir kitą kartono pagrindą. Abu siuvinėlius sudedam ir dailiai susiuvam. Bet nepamirštam palikti kokį 1 cm skylę, į kurią vėliau slėpsim raištelio galus. Imam siūlą raišteliui. Aš ėmiau tuos pačius siuvinėjimo siūlus, kuriais siuvinėjau raštus, dėjau juos 4-gubus. Ėmiau gal kokio 80 cm ilgio siūlus. Galus surišau. Galima to ir nedaryt, bet man taip dirbt patogiau. Dabar duodam vieną siūlo galą namiškiams laikyt, o patys sukam viena kryptim siūlą. Sukam daaaaaug, kad siūlas laaabai susisuktų. Nuo to, kaip stipriai susuksit, priklausys ir raištelio grožis :) Tada abu galus sudedam kartu, ir... raištelis pats turi susisukti. Surišam galus mazgu. Imam raištelį, jo galą kišam į paliktą skylę. Prisiuvam raištelį, adata užkabindami už raitelio apačios. Pabaigoj suformuojam iš likusio raištelio kilpą, o jo galą paslepiam toj pačioj skylėje. Dailiai siusiuvam, prasiuvam raištelius, kad galai neišlistų. Ir gaunam štai tokį žaisliuką :) Iš dviejų pusių - su kitu raštu. Ir štai taip atrodo visi 3 žaisliukai. Geros nuotaikos besiruošiant šventėms :)

Stalčiukas liniuotėms

2011-12-12T07:32:00.010+02:00

Pirmas stalčiukas popierinei lentynai - liniuotėms. Pats stalciukas is kartono, apklijuotas knygos lapais. Papuošimui suklijavau kelis lapus ir gavau storesnį lapą. Iš jo kirpau liniuotes ir tonavau. Ir į vidų iš visų dėžių - dėželių, nuo visų stalų pagaliau surinkau liniuotes, kurių turiu įvairių ir nemažai :) Ir štai taip atrodo stalčiukas lentynoj.

Pradedu pildyt lentyną

2011-12-08T09:17:00.005+02:00

Padariau trumpą pertrauką ir kiek pailsėjau nuo savo popierinės lentynos. O dabar vis karts nuo karto grįšiu prie jos ir parodysiu, kaip ji pildosi :) Nes vyras, pamatęs, kad negaliu laukt kol jis ras laiko jai pakabint, ir jau pradedu pildyt, rado laisvą pusvalandį ir - valio, valio, valiooo - pakabino :)
Pirmiausia, žinoma, susidėliojo ten, kur nereik stalčiukų.
Pačiam viršuje į savo vietą atsistojo štai čia aprašyta vasarą daryta sagų dėžutė.
Na ir mano mini daikčiukai, buteliukai, vištų ūkis ir t.t., ir pan.

Mūsų katinui metai ir 5 mėnesiai

2011-12-07T08:00:00.006+02:00

Kas mėnesį vis ruošiuos parašyti, kaip mūsų mažoji auga, bet vis neprisiruošiu... Tad po ilgos pertraukos...
Mūsų Junai ryt metai ir 5 mėnesiai. Pagaliau jau vaikšto. O pradėjo tik prieš 2 mėnesius. Visi sako, lepunėlė, bet iš tikrųjų aš šventai įsitikinus, kad kiekvienas vaikas daro kažką tik tada, kai jau tam pasiruošęs. Dar vienas didžiulis (šiais laikais) mūsų pasiekimas: mes nuo metų ir 2 mėnesių atsisakėm pampersų. Na, kartais užsidedam, kai keliaujam toli arba kai keliaujam ir neaišku, kiek užtruksim. Arba svečiuose, kai sąžiningai - norisi ramiai pasėdėt ir pabendraut :P O šiaip jau 3 mėnesius ir dieną, ir naktį miega, būna namie ir eina pasivaikščiot be šio nemalonaus guzo tarp kojų. Fei, kadangi pati esu moteris ir turiu tokį džiaugsmą, kaip mėnesinės, negaliu leist savo vaikui ilgai būt su pampersų. Žinoma, būna ir balų naktį, bet jos retos :) ... Na, o visa kita, kaip ir pas daugumą: paišo ant sienų, žaidžia slėpynių, moka išreikalaut, ko nori, ... ir visaip kaip praskaidrina mūsų gyvenimą ir nuspalvina nuostabiom spalvom :) O puošiamės tuom, ką gavom palikimo iš sesės vaikų. Tiksliau, ką atidaviau sesei, o paskui pas mus sugrįžo :P Turbūt labiausiai vykęs kombinezonas - katinas, kažkada aprašytas "RK". Bet jau gerokai "patiuninguotas". Ir dar prie jo nunėriau, tiksliau, apnėriau seną kepuraitę. Turėjo būti katinas, bet gavosi kažkoks neaiškus žvėrelis: bebriukas, meškiukais ar kas kitas... Tik kad modeliuko nepagausi - arba voliojasi balose, arba lekia :D

"Drabužiai" žvakidėms 2

2011-12-05T08:27:00.013+02:00

Šiais mezginiais žvakėms mano eksperimentas nesibaigė. Ir "aprengiau" dar du stiklainiukus- žvakides.
Pirmai nėriau įvairių atspalvių žiedus, kuriuos susiuvau. Ooo, kaip gražiai atrodo liepsnos žaismas :)Tokia, labai gyva žvakidė :D Antrą apmezgiau plonu moherio siūlu virbalais Nr. 2 berods. Atrodo, kaip stebuklingas.., hm, kaip čia geriau išsireiškus, ... šviesos pūkuotas kamuoliukas :) O abi, tokios labai skirtingos, bet papildančios vieną kitą :) Bet gi dar neapsiraminau iki galo :D Pagalvojau, kad gal tą nertą su didelėm skylėm reik truputį prislopinti. Tad ją aptraukiau baltu kepimo popieriumi ir tada "apvilkau" nėriniu. Rezultatas - žymiai dėkingesnis nuotraukai, tikrai gerai atrodantis, bet praradęs gyvybę, nes nesimato to nuostabaus liepsnų žaismo. Todėl pasilieku variantą be popieriaus, bet parodau, kaip ir su juo atrodo. Ir dar. Šiokios tokios išvados. Žinot, net nežinau, kuris variantas iš 5 (įskaitas ir nėrinį su popierium) man patiko labiausiai. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų ir vis kitaip atrodo. O kartu sukuria nepakartojamą jaukumo pojūtį vakare. Tad visi variantai geri. Na, o dieną visgi gražiausiai atrodo šio įrašo žvakidės :)

Mini meškiukas teddy. Tiesiog - Mažylis

2011-12-03T07:00:00.001+02:00

Mane dažnai graužia sąžinė, kad kažko neprisiruošiu parankdarbiauti. Vienas iš šio sąrašo - meškiukai. Ir procesas patinka, ir rezultatas, bet va kažkaip vis neprisiruošiu. Tad pasižadėjau, kad PRIVALAU bent vieną per 3 mėnesius pasiūti, kad įgūdžių neprarast :) O tai kai pasiuvau šį, pamačiau, kad rezultatas visai ne tas, kurio tikėjausi, ir biškutėlį savim nusivyliau. Nes prieš šį meškiuką buvo dar vienas eksperimentas, kuris taip ir guli nuo vasaros neprikimštas. Gal iš dalies praradau įgūdžius, o iš dalies, kad nusprendžiau padaryti mini meškiuką, o tokio yra dalykų, kurių būtent dėl dydžio nesugebėjau iš anksto apgalvoti. Tobulinsiuos :) Ir, tikiuosi, pagaliau pavyks pasiūti mažą ir būtent tokį, kokio noriu :)....
O po gerų kelių savaičių svarstymų, ar reik jį užbaigti, jeigu jau matau, kad neatitinka mano lūkesčius, aš visgi prisiruošiau prisiūti ausis ir PAGALIAU užbaigiau šį mažylį :)
Mažylis. Vos daugiau negu 4 cm ūgio, judančiom galūnėm. Netobulas, bet vienu žingsniu arčiau tobulybės :) Apsigyveno mano lentynoje matomoj vietoj, kad sėdėtų ir vis pagraužtų mano sąžinę: negalima apleisti dalykų, kurie teikia šitiek malonumo :) Ir reik tobulintis :) Ir palyginimui - su mano ranka :P

Nauji seni vaikiški batai. Arba batai, puošti rankovėm

2011-12-01T09:09:00.021+02:00

Kartais vaikai pametėja gerų idėjų :)
Turėjom vaikiškus batus, kurių neavėjo, nes jie jau neišsiplauna, ir atrodo jau gerokai panešioti, ir jie mums per dideli, nors praeitą žiemą sėkmingai nešiojo. Tad ir vėl - gaila išmest, sugalvojau atnaujint :P Susėdom rūšiuot siūlus pagal spalvas. O kartu su siūlais guli dvi mano seeeeno megztinio rankovės, kurių neprisiruošiu išardyt. Erika jas užsimovė. O, geras, galvoju, gi kam megzt, gal šios rankovės tiks :D Ir jos puikiai tiko :) Bet dar šiek tiek prie jų paplušėjau, kad nebūtų tokie nuobodūs batai. Ir štai, vakar apsiavė naujais, ką tik iškeptais batais :) O šįryt baisiai pergyveno, kad mokytoja nepamatys šio grožio (nes mokykloj persiauna batus) :D O padariau tai labai lengvai. Tik ir vėl užtrukau porą dienų, nes gi batų 2 poros, ir jos turi būti padarytos ir atiduotos kartu, nes kitaip bus kraujo :P
Turėjau dvi rankoves. Pamatavau, kiek mezginio reikia. Prakirpau siūlus. Iškart abiejų rankovių, kad paskui nereikėtų eilių skaičiuot. Vieniems batams suėjo rankogaliai, o kitai porai panaudojau likusią vienos rankovės dalį. Atardžiau reikiamą gabalą. Parinkau tinkamus virbalus ir surinkau akis nuo krašto. Norėjau, kad batų apmegzta dalis būtų ilgesnė, už patį batą ir uždengtų daugiau kojos. Nes buvo gan trumpi. Tad mezgiau dryžuotą dalį: po porą eilių vis kitais siūlais. Tada mezgiau tamsiai rudais, lygiai. Tiesa, kaip rašiau, mezginys yra ilgesnis už žalią bato audinį, tad dryžuotai daliai (kuri jau bus virš tos turimos žalios bato dalies), kad būtų kojoms šilčiau, tamsiai rudais siūlais numezgiau palenkimą. Galima apseiti ir be šio papildomo darbo ir tiesiog prisiūti audinį. Susiuvau mezginio šonus. Apačią dar apnėriau dviem eilėm žemų stulpelių tamsiai rudais siūlais. Prisiuvau apatinę mezginio dalį prie bato žalio audinio. Viršuje rudą dalį palenkiau į vidų, prisiuvau ne tik prie mezginio, bet ir prie bato krašto. Viršuje įvėriau gumytę, o kad ji neslankiotų, nes gi palenkimas kokių 7 cm pločio, žemiau gumytės tiesiog pradaigsčiau per abu mezginio sluoksnius. Nunėriau papuošimus. Vienai porai elementariausius apskritimus, o kitai - tokį pat apskritimą, tik kiek parauktą ir papuošiau sagom. Prašom, štai mūsų batukai - kaip nauji :) Ir niekas tokių neturi :) Palyginimui tradiciškai įdedu nuotrauką "Prieš" ir "Po". Kažkaip susirgau senų daiktų atnaujinimu :D Erikas jau juokiasi, kad senatvei vieta prie šiukšlių konteinerio man rezervuota :D Nes VISKO MAN REIKIA :D

Mini ūkis :D

2011-11-28T07:56:00.009+02:00

Šio savaitgalio pirkinį labai gerai įvardina auksiniai žodžiai, pasakyti vieno senkdaičių pardavėjo kalbant apie pažadus sau pačiam daugiau nepirkti kažko, kam jauti silpnybę: "Nereikia priešintis norui įsigyti dar ir dar, jeigu jau jauti, kad turi polinkį kolekcionuoti, ir ne šiaip bet ką perki, o kažką vienos rūšies. Iš to nieko neišeis, tik pradėsi jaustis nelaimingu. Tad geriau pasiduok, pirk, pamažu, bet pirk. Ir pajusk maksimum malonumo :)". Tai aš taip ir padariau. Jeigu jau turiu polinkį mini pasauliui, tai ir nusipirkau :D Nei man labai reikėjo, nei ką. Tiesiog - LABAI norėjau.
O buvo taip. Priėjau prie vieno pardavėjo ir pamačiau pas jį mini ūkį: vištelių/gaidelių ir berniuką su šuniu. Metalo figūrėlės, dažytos. Pritūpiau, apžiūrėjau, paklausiau, kiek nori. Sako, 20 Lt. Klausiu, ar už visas, nes žinau, kad tie 20 Lt už visą ūkį - tas pats, kas nemokamai :) Bandau pasiderėti. Šiaip, turguj gi esam :). Bet pamatau, kad žmogus pradeda abejoti, ar ne per pigiai atiduoda: "Aš tokiais dalykais neprekiauju ir nežinau, kiek jie galėtų kainuoti. Reik gal pradžioj prazonduot". Stop, stop, galvoju, išsitraukiu pinigėlius, greit jam įduodu juos. Dar dovanų gaunu dailią metalinę dėžutę nuo šovinių gyviams susidėti. Ir lekiu toliau.
Bet tai dar ne pabaiga. Žinau vieną vyriškį, kuris užsiima būtent tokiom mažom figūrėlėm. Einu pas jį. Ir randu dar gražias nupenėtas vištas. Mano akim žiūrint, iš tokio pat metalo, taip pat išdažytos. Klausiu, kiek viena kainuoja, - 60 Lt, atsako. Oho - ho - ho :D O aš visą ūkį už 20 įsigijau :P Ir žinau, kad tas, iš kurio pirkau, būtų turbūt pas šį vyriškį "prazondavęs" kaina :)...
Ta va, dabar esu ūkininkė ir turiu mini ūkį :) Reik pagalvot apie kokio tvarto pastatymą :D :D :D Laikinai prisiglaudė mano naujoje lentynoje :) Dydis - nuo 1 iki 2 cm, o berniukas - 3 cm.

Mezginiai žvakėms. Romantiškam vakarui :)

2011-11-25T12:55:00.014+02:00

Prieš keletą savaičių parduotuvėje pamačiau žvakę. Nieko ypatingo: stiklinis indas, aptraukta plastikine plėvele. O ant plėvelės - megztos pynės raštas. Čiut nesusigundžiau, ale sąžinė neleido :) Gėda būtų pirkt, pačiai mezgant :P
Vakar prisiminiau. Radau mažiukus stiklainiukus nuo kūdikių maistelio, į juos įdėjau mažų žvakelių. Numezgiau pirmąjį bandymą per kokį pusvalandį, pasirinkus patį paprasčiausią raštelį. Tačiau prieš pradedant megzt, sunkiausia buvo apsispręsti, kokius siūlus imt: šviesius ar tamsius, plonus ar storus, su pūku ar be jo. Pradžioj mezgiau smėlio spalvos pusvilnoniais vidutinio storio siūlais su trupučiu pūkelio, virbalais Nr. 3. Ir jie puikiai tiko. Junai taip pat patiko būtent šis mezginys (prie kito net neprisilietė, gal, kad neaukštas indelis ir ugnelė arti krašto) :) Paskui ėmiau tamsiai rudus siūlus. Hm, jeigu megzt kiauraraščiu, visai neblogai atrodo. Tada pro skylutes liepsnos švieselės dailiai šviečia. Ir palyginimui. Abu kartu. Man pačiai labiau patiko šviesesni siūlai su pūkeliu. O kaip jums? Dienos metu - nieko ypatingo :) Mezginys tinginėms, tsakant :) Ir siūlgalių mažinimui - puikus darbas :)

Atnaujintas laikrodis

2011-11-24T12:07:00.015+02:00

Pradedu pildyti savo naują lentyną, apie kurią rašiau praeitame įraše.
Pirmiausia, be ko negaliu apsieiti - be laikrodžio. Vis ieškojau jam vietos kambaryje, bet galų gale nusprendžiau patalpinti tiesiog lentynoje :)
Laikrodį norėjau daryti visą nuo ... iki, nuo nulio kitaip sakant. Bet vis gaila išmesti senų gerų, nors ir iš tikrųjų jokios vertės (kainavo prieš kokius bent 5 metus 10-20 Lt) ir neturinčių daiktų. Tad vėl pabuvau visa tokia akologiška ir neišmečiau, o atnaujinau seną, net ne kiniška, o indišką, laikrodį :) Po juo dar liko vietos mano mažutei antpirščių kolekcijai.
O jeigu kam įdomu... Pats darbo procesas.
Turėjau tokį laikrodį. Išardžiau laikrodį ir centre išklijavau senos suplyšusios mezgimo knygos lapais. Kurios visai negaila, net turiu tokią pat, tik geresnės būklės. Laikrodžio skaičiai nebuvo plokšti, 1 mm iškilūs. Juos apklijavau ne tokiais margais lapais, dideliais gabalais, kurie uždengia visą skaičių. Nes toliau norėjau tuos pačius skaičius paspalvint. Tiesą, skaičius apklijau kruopščiai, popierių spaudžiau tol, kol neišryškėjo skaičių iškilus kontūras. Tada tą kontūrą paryškinau - kiekvieną skaičių patonavau. Laikrodį surinkau ir apklijavau mėlyną kraštą, kuris mano kambaryje visai ne prie ko... Klijavau daugiau mažiau panašaus dydžio popieriukais su vienu lygiu kraštu, kad ant stiklo neužeitų popieriaus ir būtų tvarkingas. Todėl natūraliai gavosi toks.. gyvatės odos raštas :P Kraštą tonavau trimis atspalviais. Nežinau, ar paliksiu šią žalią spalvą, ar ne, bet kolkas tegu būna taip, kaip yra :) Ir tradiciškai - vaizdas prieš ir po.

Lentyna iš popieriaus. 2 etapas baigtas :)

2011-11-22T10:43:00.009+02:00

Baisiai niūru ir tamsu. Ir fotkint visai neįmanoma. Bet tiesiog nigaliu taip ilgai laukti palankių orų. Tad fotkinu, kaip moku ir rodausi :P
Štai ta mano mažyyyyytė paslaptis. Gerai jau, gerai, ne mažytė, o 55 x 140 x 10 cm dydžio. Ir jau visai nebe paslaptis :P Kabės (kaip tik vyras turės laivą savaitgalį) mano kambaryje prie lango ir darbo stalo. Pagrindas storo kartono. Tvirta, ir nors aukšta, bet tikrai ne ką prastesnė už medinę. Kaip pasakė Erikas, galėtum ir mašiną padirbti :P. Iš anksto nusipiešiau brėžinį su smulkiu kiekvieno skyrelio aprašymu. Tad kiekvienas turės tik savo paskirtį: vienas - liniuotėms, kitas - virbalams, trečias - trintukams, ir t.t., ir pan. Viską išmatavau, beveik viską apgalvojau, kai ką darbo procese pakeičiau. Sumeistravau per keletą dienų. Turėdama tik 30 cm ilgio metalinę liniuotę, nediduką plastikinį kilimėlį pjaustymui ir tapetams skirtą pjaustymo peilį. Bet norėjau pradėti čia ir dabar ir kuo greičiau, kol įkvėpimas neišblėso...
Apklijavau knygos lapais ( kažkur 400 psl. storio) . Užtrukau virš 2 savaičių. Bet tai dar ne viskas. Pagal planą dauguma skyrių bus su dėžutėm. Bet tai jau bus 4 darbo etapas. O prieš tai dar iš vieno šono kai ką padarysiu (3 etapas, prie kuriuo plušu dabar).
Ir maloniausia, kas vis guodžia bedirbant ir beaukojant šiam darbui daaaug laiko. PAGALIAU visi svarbiausi ir dažniausiai naudojami dalykai bus po ranka, gražiai ir tvarkingai savo vietose sudėti. Atskiros plastikinės dėžės, sukrautos viena ant kitos, man per šitiek metų nepasiteisino: visvien viską pametu, ir niekur nieko neberandu :P Ir nepamenu, kur ką dėjau ir kokiais logikos dėsniais tada, kai dėjau, vadovavausi:P O dar turiu maža mažiukų daikčiukų kolekciją, kuriems taip pat vieta jau numatyta :)
Na ir visa lentyna. Gyvai atrodo visai kitaip. Bet bent jau bendrą vaizdą visvien noriu parodyti :) Ir pats brėžinys :P

Ar skaityti vaikams pasaką prieš miegą?

2011-11-17T08:21:00.008+02:00

Kažkaip labai gerai paskutinę savaitę dirbasi, bet visai nesirašo :) O kai dirbasi, daug visokių minčių galvoje susikaupia...
Prieš porą metų vienos pažįstamos buvau šokiruota: "Kodėl pas jus tiek daug vaikiškų knygų? Nori pasakyti, kad skaitai vaikams? Ir kam tau TO reikia?". Maždaug, užsikrauni nereikalingų darbų, kai esi ir taip užsiėmusi. Tiesą sakant, pasimečiau ir nesugebėjau apsiginti. O ir ar reikia kažką bandyt įrodinėti žmogui apie tuos dalykus, kurių jam nereikia ir neįdomu? Tačiau dar dažnai grįždavau prie šio klausymo. Ir kalbėdama su vyru taip pat.
Pradėjau vaikams skaityti (pastoviai, kas vakarą), kai Erikai buvo pora metukų, o Emilijai - dar nebuvo metų. Ir nors tuo metu tikrai buvau apsikrovusi darbais, man atrodė, kad ir kaip bebūtų praėjusi diena, pasaką prieš miegą - tai savotiškas meditavimo būdas. Kai vaikui parodai, kad apie jį tikrai nepamiršai, o save ramiai nuteiki prieš miegą. Tad susėsdavom arba suguldavom, apkabindavau vaikus, ir skaičiau. Emilija dažnai užmigdavo skaitymo pradžioje, o Erika visada prašydavo dar ir dar...
Kažkur esu skaičius, kad šiuolaikiniai tėvai vidutiniškai per dieną skiria po 7 minutes savo vaikui. Baisu. Nenoriu būti tokia. Nors ir tikrai nenoriu skirti ir niekad neskirsiu VISO savo laiko vaikams. Tai, manau, jiems taip pat baisu, kaip ir jaustis reikalingais tik po 7 minutes per dieną...
Bet grįžtu prie temos. Skaitau ir dabar. Nors sąžiningai, padėjus ranką ant širdies, galiu prisipažinti, kad turbūt 50 proc. vakarų iškeisčiau pasaką į lišną pusvalandį pasikrapštymo savo kambaryje. Tačiau aš žinau, kad kaip ir prieš 5 metus, taip ir dabar vaikams, ypač Erikai, to reikia. Reikia to bent trumpo pasibendravimo, pasibuvimo čia ir dabar su manimi. Tad kas vakarą sugulam, apkabinu jas, ir glostydama ( ką darau ne taip jau ir dažnai :P), kaip mažus kačiukus, skaitau ir skaitau. Ir nors jos pačios jau moka skaityti, manau ir labai tikiuosi, kad skaitysiu tol, kol pačios pasakys, kad gal jau, mam, neskaityk mums. Nes lekiant nerealiu tempu dabartiniame gyvenime, mums reikia net gal ne tos pasakos, bet ramybės, kai niekas nesipeša, nesibara ir nerėkia, o visi tyliai ramiai klausosi vieno :)
O kas mes skaitom? Daug. Ir visko. Ir didžiules pasakų knygas, kurias skaitom "nuo...iki". Tik va žiūriu, kad pasakos kažkaip jau nebeįdomios Emilijai. Ji pradeda klausytis, bet paskui išeina. O va jeigu skaitom enciklopedijas, tai tada dalyvauja visi. Su milijonu klausimų, kodėl, kaip ir kodėl tu nežinai... Tad kartais ir į internetą įlendam pasiaiškinti arba pasižiūrėti, kas ir kaip atrodo. Nors mano motiniškai širdžiai labai smagu, kad vaikai, po bendro skaitymo, skaito pačios, kas ką nori, ir tiesiogine ta žodžio prasme, miega ant knygų. O prie kompo dar nei viena nesiveržia. Dar spės prisisėdėti, o kol joms jis neįdomus, labai džiaugiuos.
Na ir pabaigai. Parodau, ką skaitom dabar. Tai nuostabios rašytojos didžiulė knygą (štai čia yra jos aprašas), apie kurią bent jau aš pati senokai svajojau. Turėjom kokias gal 4 mažas knygeles su jos pasakom, o dabar turim ir visą rinkinį :) Tad skaitom, ir džiaugiamės. Šiandien jau bus paskutinė pasaka iš šios knygos, ir ryt imsim kitą knygą... Įdomu, o ką jus manot apie skaitymą? Ar skaitot, ir ką skaitot? Pasidalinkit :)

Pro rakto skylutę

2011-11-09T11:27:00.004+02:00

Gal ir ne visai pro rakto (į mano "dirbtuves") skylutę, gal netgi visai ne pro skylutę, o pro foto objektyvą :D
Žodžiu, tikrai negrįžau prie mezginių ir užsiimu kai kuo kitku. Užsiimu bandymu. Bandymu įrodyti sau, kad sugebu sukurti kai ką didesnio ir įdomesnio. Nežinau, ar pavyks, bet net ir jeigu šis darbas liks dabartinėje stadijoje ( tai jau nebe taip atrodo, kaip šioje nuotraukoje), visvien jau būsiu patenkinusi savo smalsumą ir manysiu, kad bandymas pavyko. Tad įdedu DARBO pradinės stadijos nuotrauką. Įdomu, kas tai galėtų būti? Ar atspės kas??? Sesės prašau neišduot - jai jau išsidaviau :)

Emilijos liemenė, auskarai ir lankelis

2011-11-07T07:36:00.001+02:00

Tą pačią dieną, kai pirkau gėlėtą sijoną Erikai iš labdaryno, Emilijai nupirkau rožines kelnes. Su ŽIRNELIAIS. Oooo, kaip pati tokių norėčiau :) ... Emilija tikra kantruolė, ir nors pavydėjo sesei jos gėlėtos liemenės (iš akių mačiau, bet nieko nesakė :P, Erika jau būtų pasakiusi ), savo liemene liko laaabai patenkinta :) Pradžioj galvojau, kad tai turi būti rožinė liemenė, bet savo begalinėse turtų dėžėse ir maišuose neradau norimo kiekio tokios spalvos siūlų. Apsistojau ties žydrais. Emilija vis įtariai stebėjo darbo procesą, bet kai prisiuvau nertus žirnelius, su džiaugsmu priėmė naują rubą :) Prie jo dar apnėriau/apsiuvau lankelį. Ir nunėriau auskarus. Pasidžiaugiau porą dienų, kad apmažinau siūlų atsargas,.. ir nulėkiau į parduotuvę - nusipirkau naujų, ir daugiau, negu sunaudojau :P Štai tokia liga. Nepagydoma :D

Gėlėtas komplektas Erikai

2011-11-04T11:04:00.007+02:00

Nuotraukos guli jau gerą savaitę, o aš vis neprisiruošiu jų įdėt. Maža to, jau ir Emilijai liemenę numezgiau ir nufotkinau. Tai pat prieš gerą savaitę. Dabar darau ekperimentinį darbą, tad taip jame paskendau, kad vis gaila laiko prie kompo prisėst :P
Taigi, kaip ir rašiau, įkvėpta sijono, nutariau numegzt liemenę. Prie jos nunėriau auskarus. Man tai jie labai jau ilgi, bet Erika uždraudė juos trumpint :) Ir dar lankeliui porą gėlių nunėriau. Dirbosi lengvai ir greitai, be jokių ilgų sėdėjimų. Nėriau gėles vakarais prie teliko arba besiklausant Eriko muzikos, kai sąžinė graužia, jog nieko nedarau, o eit į savo kambarį rankdarbiaut ta pati sąžinė neleidžia, nes vyrą matau tik kelias valandas per dieną. Paskui tokiu pat būdu nunėriau rudą juostelę krašteliui. O jau tada porai valandų prisėdau ir numezgiau baltą ir pūkuotą pagrindą - pačią liemenę. Sunaudojau siūlus, kuriuos jau seniai svajoju panaudot kokiam "nerimtam" mezginiui. O ir moherio plono likučių maišą reik pamažu mažint :) Ir dar prisiminiau, kaip virbalus rankose laikyt :D Nugaroj - nieko blatno, be jokių papuošimų.

Liemenė su nertom gėlėm

2011-10-24T13:50:00.006+03:00

Savaitgalį, užbaiginėdama liemenę Erikai, vis galvojau, kad daugiavaike būt taip pat yra tam tikrų minusų: neįmanoma papuošt iškart visų vaikų :P Ir visada tikra kankinė, kuriai gi pirmai megzt/nert. Mūsų panelės jau nebemažiukės, bet visvien kai papuošiu vieną, matau, kaip nepapuoštoji su baltu, o kartais gal kiek ir pilku pavydu nužvelgia papuoštą sesę. Pliusas tik tas, kad Juna dar maža ir jai tinka viskas :)
Numezgiau ir papuošiau nertais elementais liemenę Erikai. Nufotkinsiu prie progos ir naują drabužiuką, ir jo šeimininkę. O dabar tik gabaliukas :) Šįkart įkvėpimu tapo sijonas. Pirkau labdaryne už porą Lt ir galvojau, kad bus Emilijai. Bet ta mūsų coliukė vos jo nepametė:D O Erikai puikiai tiko... Pakerėjo mane tos gėlės, tik nenorėjau juodo fono, tad liemenės pagrindas - pieno baltumo.

Skrydis oro balionu

2011-10-20T09:56:00.013+03:00

Nors šio skrydžio priešistorė užtruko 3 metus, argi ji yra svarbi? Ypač po paties skrydžio. Kuris buvo NUOSTABUS :) Tik noriu pasakyti, kad aš labai bijau aukščio. Bet savo "vaikiškas" baimes reikia kažkaip įveikti, ar ne? Aš gi jau brandi moteris :D :D :D Tai ir įveikiau. Buvo TIKRAI nebaisu. Beprotiškai fantastiškai :) Šypsausi iki ausų prisiminus :) Noooors nusileidimas buvo neminkštas, bet apie jį skaitykite įrašo gale, o dabar pasigrožėkite, koks nuostabus mūsų kraštas. Skridom nuo Trakų link Aukštadvario.
O nusileidom nelabai sėkmingai. Kalta mūsų pakeleivė (cha cha cha, turbūt jos ausys dega visą savaitę), kuri visą kelią karksėjo, kad jeigu paėmėm ją, tai arba į griovį nusileisim, arba ant laidų pakibsim. Ir mes nusileidom. Į upeliuką: Susidūrėm su žeme, krepšys apsivertė. Porą šuolių, ir pakibom virš griovio su upeliuku. Galvoje tūkstantis pačių negražiausių rusiškų keiksmažodžių. Ir vienintelis kuklutis noras - kad krepšys neapsiverstų aukštyn kojom. Dar vienas krepšio šuolis, ir mes jau upeliuke. Su Eriku stovėjom prie to krašto, ant kurio nukrito krepšys, tad ant mūsų parvirto ir kiti pakeleiviai. Ir prisisėmėm pilnus batus vandens. Ir vienas šonas buvo šlapias. Mane dar kažkiek apsaugojo ilga striukė, o Erikui kliuvo labiau. Paskui eidami link mašinos turėjom peršokt dar platesnį upeliuką. Hm, čia tai savo baimės neįveikiau, (bet ir nežinau, kiek man reikėtų gaut adrenalino, kad jį įveikt) ir niurktelėjau tiesiai į jį nepasiekusi krašto, bet kažkaip išlipau, tiksliau, vyrai išmeškeriojo:P Ir sušlapau iki bambos. Bet ir tai dar ne viskas. Važiuodami namo papuolėm į nerealų kamštį, kur nuo nediduko kalniuko, leidomės beveik 2 valandas. Visi šlapi. Ir dar užsidegė lemputė, kad tuoj ir degalai pasibaigs... Bet Erikas žino daug gerų keliukų ir sutaupę dar geras kelias valandas kamštyje, parlėkėm namo. Vaikai buvo šoke, pamatę kaip aš traukių šlapias kojas ir dumblo pilnų batų... Bet nutarėm, kad jeigu nebūtų tokio įspūdingo nusileidimo, argi tas skrydis būtų toks įdomus ir linksmas :D O jeigu dar turėsim kada progą, būtinai pakartosim ir skrisim dar. SUUUUUUPER :D

Segė iš popieriaus

2011-10-18T12:39:00.006+03:00

Kaip sako: "Apetitas atsiranda bevalgant" ? Jeigu taikyt šį posakį man ir mano pomėgiui, tai jis (apetitas) būna visada, o ypač daug jo - po valgio. Atsiranda nerealus kiekis idėjų, bet dėl kitų darbų jos dažnai nebūna įgyvendinamos.
Apie ką aš čia? Kas nuolat skaito mano dienoraštį, gal dar pamena štai šią mano sagų dėžutę. Kai ją dariau, sugalvojau, kad būtų įdomu šią techniką pritaikyti ir padaryti papuošalų. Rodausi, kas gavosi. Gal nuskambės nekukliai (:D), bet ši segė man laaaabai patiko:P Ir planuoju padaryti dar bent kelias.
P.S. Jeigu kažkam ji taip pat krito į akį ir norėsite kažko panašaus, rašykite :)

Eko dėžė plokštelėms

2011-10-17T14:16:00.009+03:00

Atiduodu skolą. Vyrui :) Pažadėjau, bet užtrukau padaryti. Kol galvoj susigulėjo, kaip visa tai turi atrodyti...
Berods jau rašiau, kad Erikas negali gyvent be muzikos (o aš - su ja :P ). Kartą sendaikčių turguj pamačiau, kaip jis žiūri į plokšteles. Tai, sakau, nupirk. O jis man - kad neturiu kur klausytis. Negi tai problema? Ir nusipirko dvi. Namie iškart prie intiko - ieškot kur klausytis. Ir įsigijo tokį paprastutį aparatą. Nebrangų, nes gi čia šiaip, pažaidimui. Ir užsikabliavo :) Nors plokštelių nėr daug, bet žiū, kad jos vis neranda vietos. Tad ir nusprendžiau vyrą pamaloninti. Sunaudojau visai nedaug. Išlaidos minimalios (neskaitant laiko) - vos keli Lt. Be to, panaudojau senus daiktus, tad dėžė - eko. Pagrindui paėmiau paprastą kartoninę dėžę (kurių dar liko nuo persikraustymo), ją apklijavau dar vienu sluoksniu kartono (žinodama, kad kai kas mėgsta užlipti ir dar sisiuko padaryti). Audinio dar turėjau iš senų laikų, pirkau atraižose, o šonams ėmiau mano senus marškinius.
Pagrindinis pageidavimas buvo, kad dėžė būtų uždara. Taip ir padariau, su užsegimu (metalines užsegimo detales kažkada nukirpau nuo savo senų kelnių). Priekyje prisiuvau nebegrojančią plokštelę. Pažįstamos, dirbančios Maximoj, paprašiau medinės dėžės ir ji man atnešė - nuo vynuogių. Nuo jos nuardžiau porą lentų, tokių, jau visko mačiusių , ant kurių štampavau atlikėjų ir grupių pavadinimus. Sunkiausia buvo sugalvoti, kaip tas lentas pritvirtinti, bet bedirbant ateina gerų sprendimų: jas tiesiog prisiuvau per tas skylutes, kur jos buvo sukaltos į dėžę. Dar porą dygsniukų. Ir viskas. Vidų išklijavau audiniu ir padariau 3 skyrelius. P.S. Jeigu kas turi nesubraižytų plokštelių, kurių nesiklauso - mes mielai priglausime :)

Miniatiūra. Pirmas eksperimentas

2011-10-13T09:05:00.012+03:00

Ilgai nekankindama, rodau, ko prigalvojau.
Dariau pirmą tokio tipo užbaigtą miniatiūrą. Viskas - iš popieriaus. Sunaudojau TIK vieną knygos lapą, ir tai - ne visą. Be pasigrožėjimo, šiuo mano "vienkiemiu" galima dar ir pasipuošt - tai segė. Nors už tai taip ir likau vyro nesuprasta :D : "Tai menas, o ne papuošalas ", bet iš tikrųjų ypatingai progai kada nors pasipuošiu, nes dariau PATI ir žinau, kad viskas labai tvirtai laikosi. Na, jeigu pamesiu kokį vieną krūmą - nėra čia jau tokia baisinga bėda :D
Apie dydį. Kiek domėjausi, dažniausiai būna miniatiūrų 1:12 (1 cm darbelio atitinka 12 cm realaus daikto dydžio) arba rečiau - 1:43 berods. Šis mano darbas dar smulkesnis - kažkur 1: 150, čia labai apytiksliai. AŠ TAI PADARIAU. Ir baisingai savimi didžiuojuos :) Tokio smulkaus darbo minusas - BAISIAI norisi daug detalių, bet jas padaryti sudėtinga. Tad nusprendžiau, kad gal jau tokių smulkių nedarysiu. Kolkas :D
PAM-PARA-RAM - mano "Vienkiemis". Nuo namuko bėga akmeninis takelis link supynių, kurios dar ir supasi. Nuo jo po dešine prie pat tvoros stovi stalas su didele lėkšte ir 4 kėdutės. Šalia namo auga piliarožės (ačiū mano skaitytojoms - aš nežinojau šios gėlės pavadinimo). Na ir dar kelios smulkmenos. Taip pat tvorelė, kuri iš tikrųjų gavosi visa tvora :). O pagrindinis dalykas - namukas, 2,5 cm aukščio. Dabar daryčiau kitaip ir daryčiau su daugiau detalių, mažesniais langais ir pan., bet tik todėl, kad jau pasikankinau ir žinau, kaip tai padaryti greičiau ir ne taip skausmingai :) Namukas turi duris, kurias (jeigu atsiras tokių, kurie sugebės sugraibyti :D) galima atidaryti . Langai papuošti užuolaidom. Kai Rumšiškėse pirmąkart pamačiau iš popieriaus kirptas užuolaidas, tai paliko didžiulį įspūdį, ir vis ėjau prie namukų, ir vis negalėjau patikėti, kad gi tikrai galima nebūtinai audiniu puošt langus. Kokie žmonės išradingi. Tiesiog žavu :)

Aš, kūryba ir mini svajonės

2011-10-12T07:13:00.007+03:00

Hmmm... Pavydžiu baltu pavydu žmonems, kurie eina gyvenimo keliu ir žino, kur eina ir ko nori. Man kažkaip baisiai sunku, nes nežinau, ko noriu. Galbūt dar ir dėl to, kad niekad neturėjau laiko sustot ir pasidomėt savimi, o tas suvokimas, ko ieškau gyvenime, pats savaime neatėjo. Dabar turiu laiko. Ir vis ieškau savęs. Ir atrandu. Tokias juokingas, bet svarbias tiesas apie save: pvz., kad nemėgstu drabužių ilgom rankovėm (3/4 - pats tas), kad golfai mane smaugia (tik kai baisiai šalta galiu juos dėvėti) ir pan... Lipdžiau lėles, bet negalėjau suprati, kodėl man nepatinka. Dabar žinau: labai elementaru - dydis ne mano. Baisiai nuobodu rengt dideles lėles ir tai būdavo daugiau kančia, negu malonumas. Jeigu lipdyčiau dabar, jos būtų miniatiūrinės : ) Ir taip visame kame. Ypač kūryboje. Na, niekad nebuvau menininkė, bet to ir nesiekiu. Bet visada būsiu prie meno, šalia jo tsakant. Ir DABAR jau galiu sakyti, kad ir nors nežinau, ką veiksiu ryt ir kokiu keliu pasuksiu, bet bent jau žinau, kas man patinka, o kas ne. Ir ką galėčiau daryti, o ko tikrai net nebandysiu. Ir kad rankdarbiai visada bus didelė mano dalis, kurios neišplėši.
Kai atsirado laiko sau, dar prieš Junos gimimą, kai pradėjau pirmiausia pažinti pati save, išanalizavus savo vaikystės pomėgius, ir tai, ką tada norėjau daryti, bet taip ir neišdrįsau pabandyti (nors tie darbai būtų tikras iššūkis ir šiandien), supratau (kuom turbūt jau nenustebinsiu mano nuolatinius dienoraščio skaitytojus), kad man patinka krapštytis ir žavi mini pasaulis. Ir beklaidžiodama po interneto platybes, jau seniai norėjau padaryti kažką miniatiūrinio. Ne, ne šiaip pabirus daikčiukus, kurių jau esu pridariusi marias, bet kažkokį mini pasaulėlį, užbaigtą. Ir pagaliau tai padariau, bet vis dar neprisiruošiu parodyt. Tokį, labai mažutį. Tad šiandien tik pakutensiu jūsų smalsumą ir įdedu kelias to pasaulėlio detales.
Viskas - iš popieriaus. Nežinau šių gėlių pavadinimo, jos užauga aukštos, dažnai matau kaimuose prie senų namų, auga iki stogo :) O čia supynės. Kurios dar ir supasi :)

Grybavimo ypatumai :) Ir atsargiai - vaikai :)

2011-10-10T09:08:00.010+03:00

Savaitgalį, kol nėra baisiai šalta, važiuojam "grybauti". Kabutėse, nes iš tikrųjų važiuojam kelias valandas pasivaikščioti po mišką. Na ir randam viena kitą grybą apkepui :)
Važiavom ir vakar. Kadangi vienas mūsų šeimos narys vis dar nevaikšto, tai atrodom štai taip: didelė chebrytė su mažučiais krepšiukais su vienu kenguriuku :) Žmonės mus pamato, stabdo mašinas, griebia kibirus ir lekia į tą patį mišką. Kuriame grybų laaaaabai mažai, bet miškas "praeinamas" (galima vaikščioti) tokiems, kaip mes :)Šįkart grybų radom truputį daugiau. Išviriau patį mažiausią puodą ( čia vadinasi - daugiau :D) ir palikau ant viryklės. Vakare susėdom prie teliko: Erikas - žinių pažiūrėti, aš su kompu - pasiskaitinėti, kas ką parašė man ir kas kuom praturtino savo blog'us, nes savaitę neturėjau noro sėstis prie kompo. Vaikai žaidė savo kambaryje. Tad buvo ramu... Cielas 4-5 minutes... O paskui... Aptikom savo svarbiausią grybautoją virtuvėje: panelė pristumdė kėdutę, įlindo į virtus grybus, juos traukė po vieną, mirkė cukruje ir valgė. Visa virtuvė cukruje, vaikas visas patenkintas iki ausų... Žodžiu, lėkiau praust vaiko, duot vaistų, kad tik neapsinuodytų, tvarkyt virtuvės. Apžiūrėjau grybus: juose lyg ir taip pat buvo cukraus įpilta. Nusprendžiau perplaut. Krečiu į kitą indą. Irrrrrrrr... Kartu su grybais PLIUMPT - ogi mano telefonas buvo taip pat saugiai paslėptas grybuose. Uffff...
Moralė ir išvados: reik slėpti visas kėdutes, vakare išjungti šviesą virtuvėje, iškart slėpti maistą, nepalikti brangių daiktų šalia skysčių. Žodžiu, prikalt lentynas prie lubų ir ten viską dėti. O Erikas kasdien dar klausia, ką gi aš veikiu per dienas? Vaikštau vaikams iš paskos ir tvarkausi :P
P.S. Naktis praėjo ramiai, tfiu tfiu tfiu, vaikas lyg ir neapsinuodijo, reiškia grybai buvo išvirti gerai, musmirių nepririnkom ir Juna nespėjo suvalgyti daug (manau, kelis gabaliukus, nes gi gurmanė - dar kiekvieną reikėjo cukruje išvolioti :P). O kas bus su mano telefonu - dar neaišku. Aš labai labai tikiuosi, kad jis išgyvens:D Optimistė :)

Karpiniai

2011-10-04T17:35:00.007+03:00

Jiems jau daugiau negu 10 metų. Pradžioj kabėjo ant sienos, paskui atsibodo ir daug metų dulkėjo rūsyje, o paskutinius porą metų kabėjo mūsų sodo namuke. Namie kabinti jų nenoriu - dideli (A3 formato) ir morališkai pasenę, o palikti sode gaila, nes jie nešildomam namelyje po poros metų nusibaigs. Nutariau išgelbėti - parsivežiau namo. Gal panaudosiu kokiam skrebukui ir taip įamžinsiu... Pagyvensim, pamatysim :)
Mano aistra burbuliukams, pasirodo, baisiai sena :D . Karpinys " Akys".
Karpinys "Plasnojančios peteliškės".

Tobulas "Napoleonas" ir senkdaikčiai.

2011-10-03T10:55:00.008+03:00

Kažkada Erikas yra pasakęs, kad kai iškepsiu jam "Napoleoną", tik tada galės pasakyti, kad moku gaminti. Ir aš tai padariau :) Iškepiau. Pagal šį receptą. JIS - TOBULAS, nors draugiškai nusprendėm, kad kitą kartą į kremą dėsim truputį rūgštelės. O dar vis karts nuo karto nuvažiuojam į sendaikčių turgų. Šįkart tik dalis paskutinio mėnesio grobio :) Pirma, vaza-padėklas, kuriame ir puikuojasi mano TOBULO skonio, nors gal kiek ir netobulos išvaizdos "Napoleonas" - žr. į pirmą nuotrauką. Ji kainavo - cielus 3Lt.
Na ir panašu, kad tai tampa kukliu, bet šiokiu tokiu kolekcionavimu :) Nusipirkau tokį paprastutį, bet mažiuką buteliuką, ir metalinį puodelį. Už abu sumokėjau kažkur iki 10Lt. Bet pats brangiausias pirkinys - metalinis arbatinukas. Atidaviau viso labo 1Lt, bet jis mane pakerėjo: dar gerą savaitę bent po kelis kartus per dieną ėjau jo apčiupinėti su plačia šypsena iki ausų... :D ... Pardavėjas - pagyvenęs vyriškis, pasakojo, kad nusipirko sodą, o vis kasdamas žemę, randa visokių daikčiukų. Pasidomėjo ir sužinojo, kad kažkada toj vietoj išmesdavo šiukšles. Tai vyriškis esą baisiai patenkintas, nes ir bulvės gerai dera, ir visokių menkniekių randa ir atveža į turgelį: "vis vieną kitą litą prie pensijos prisiduriu". O tas mano arbatinukas pas jį gulėjo prie "visokių šiukšlių", kuriose nepatingėjau pasikapstyti :D (pasikapsčiau, nes kai ką dar įdomaus iš jo pirkau, tai visai netyčia pamačiau dar ir "šiukšlių" :)

"Varlių princesijos"

2011-09-27T13:48:00.013+03:00

Turbūt paskutinis skrebukas. Savo planą (padaryti po 2 skrebukus per mėnesį) jau įvykdžiau, tad mėnesį - kitą galėsiu ramiai užsiiminėti kitais dalykais :)
Šis darbas apie mūsų gamtos mylėtajas: kiekvienai princesei po princą - varlių :D. Kurios negali gyventi be varliukų, vabaliukų ir kitų gyvių. Pasikankinau aš su juo, bet pribaigiau :D Pasikankinau, žinoma, dėl margo pagrindo: tokie margi kažkaip blaško dėmesį ir darbas užtrunka bent dvigubai ilgiau. Jeigu renkuosi vienspalvį, padarau daug greičiau. Beeeet... šįkart popierius taip prašėsi panaudojamas, kad per kančias, visgi įveikiau... Turėjau daug mažų nuotraukėlių su lelijom, tad jas iškirpau ir "pagaminau" karūnas mūsų princesijom. Prie dviejų mažų varlių nuotraukėlių pratupėjau ilgiausiai. Nes norėjau panaudoti būtent jas, o jos buvo per žalios. "Pataškavau" aplink varles juodu tušinuku, kad prislopint tą žalią foną. Nuotraukas dėjau ant skylamušiu pagražinto pagrindo, kurios šone - kirptos bangelės. Pavadinime - "Princesijos", nes tuo metu visos princesės buvo mūsų vaikų vadintos būtent "princesijom" ir niekaip kitaip. Dabar jau "princesės", bet gaila būtų neįamžinti šio juokingo naujadaro :)Turėjau tokį žalią lapą, kuriame puikavosi labai gražus ornamentas. Jau seniai apie jį galvojau, bet kažkaip vis netiko prie darbų. O šįkart tiesiog puikiai įsipaišė. Jį iškirpau ir klijavau ant tamsesnio žalio, o paskui - ant geltono, primenančio leliją, pagrindo. Vos nepamiršau svarbiausio :P Šis skrebukas buvo darytas pagal užduotį. Aš gi laimėjau konkursą (apie tai skaitykit čia) ir tapau kviestine dizainere. Tad kviečiu ir jus dalyvauti štai šiame konkurse pagal pavyzdį, kuriuo ir rėmiausi darydama šį skrebuką:)

Gimdyti namuose ar ligoninėje?

2011-09-22T08:45:00.003+03:00

Šįryt vienos pažįstamos blog'e prie gimdymo istorijos perskaičiau komentarą. Kaip aš jį priėmiau ir supratau (nes kažkaip daug ką suprantu kitaip, negu rašantieji): vos ne dėl to, kad darė Cezarį, kaltas ligoninės personalas, kuris nepadėjo žmogui, kuris labai norėjo natūralaus gimdymo.
Aj, galvoju, nieko nerašysiu, neteršiu svetimo dienoraščio ten, kur neklausia mano nuomonės. Bet va visą rytą vaikštau ir galvoju apie tai.
ŽMONĖS, AŪŪŪŪŪŪŪ, jūs ką, visai išprotėjot? Apie kokį dar gimdymą namuose gali eit kalba??? Gyvenam ne akmens amžiuje. Nesuprantu, kokios romantikos ieško tie, kurie nori tai daryti namie? Na, gal ir romantiška gimdyti toje pat lovoje arba vonioje vandenyje, kuris apmažina skausmus, bet palėtina gimdymo procesą (bet gi tai nesvarbu, juk svarbu - romantika, ir juk vaikas gimsta visai ne tam, kad kvėpuotų, o tam kad ir vėl plaukiotų), kurioje pradėtas kūdikis, bet ar pagalvoja tos moteris apie atsakomybę ir kitus dalykus? Kai dėl manęs, tai lai propaguojančios gimdymą namuose namie ir dantis taisosi, ir plaučių uždegimą gydosi, ir apendiksą operuojasi, ir galūnes sau amputuoja, tik nepamiršta smegenų operacijų be nuskausminimo, ir būtinai namų sąlygom ir be sterilių įrankių. Esu 200 proc įsitikinusi, kad tos, kurios svaigsta apie gimdymą namuose, dantų gydyti eina pas specialistą į JO kabinetą, o neprašo namie vyro ištraukti kiekvieno skaudančio danties. Tai kodėl gi tada gimdyti rizikuoja namie? Juk per gimdymą realiai ant plauko pakimba ne TAVO gyvenimas, bet ir kūdikio. Ir kodėl tokių PROTINGUOLIŲ valstybė nebaudžia, juk tai - pasikėsinimas atimti gyvybę dėl bukumo. Vis žiūrima, ką kitos daro. Bet gi turėkim savo galvas ant pečių. Rašau visai ne dėl to, kad per 2 iš trijų savo gimdymų būčiau mirusi ir kartu su manim vyras palaidotų vieną mūsų vaiką. Kaip kažkokia pribuvėja gali žinoti, kas gali nutikti? Gerai jau gerai, trečią kart galėčiau ir namie gimdyt. Ir sėkmingai tai būčiau padariusi. Su vienu BET: po gimdymo jokia pribuvėja ar burtininkė nebūtų suspėjusi manęs iki ligoninės nuvežti dėl gimdos plyšimo, nes placenta peraugo jos audinius. Bučiau sėkmingai nukraujavusi namie... Per kokius 20 minučių. Ar dėl to verta ieškoti romantikos? Ne, jau ačiū, aš geriau būsiu ligoninėj, ir turėsiu kur kas daugiau šansų džiaugtis šia diena ir matyti, kaip mūsų stebuklėlis dabar plauna rankas virtuvės kriauklėje ir šaukštu bando pagauti iš čiaupo tekantį vandenį.
Tai kiekvienos pasirinkimas. Aš rinkuos gyventi. Ir baisiai gaila, kad jaunos, dar negimdžiusios, su užsidegimu pasakoja: "Žinai, mano pažįstama/ sesuo/ brolio žmona gimdė namie su pribuvėja ir viskas buvo gerai. Ir ne už ką negimdytų antro vaiko ligoninėje"... Hmmm, bandos instinktas duoda apie save žinot... Kaip ten sako: "Už kompaniją ir žydas pasikorė ", nors netikiu, kad tokios protingos tautos atstovas galėtų tai padaryti :P O į tokius pasisakymus apie tai, kad kažkas sėkmingai pasigimdė namie, visada atsakau: "Statyčiau tokias mamas prie sienos kartu su jų vyrais, kurie leidžia tokiom nesąmonėm apsigyventi žmonos galvoje". Juk statistikos, kiek moterų anksčiau mirdavo per gimdymą, niekas neveda. O galėtų. ..

Gerų najienų lietus :)

2011-09-21T14:18:00.009+03:00

Dažnai rašau apie sesę. Bet gi turiu dar vyresnį brolį, su kuriuo puikiai sutariam, tik matomės rečiau. Nes, kaip žinia, dukros būna prie tėvų, o sūnūs - prie žmonų tėvų. Pas mus būtent taip :) Jis yra puikus žmogus, tik rašau apie jį retai, nes jis yra visai kitoks, negu mes su sese: mes prie rankdarbių, apie kuriuos galim plepėt valandų valandas, o jis - visai ne prie jų, tokia mūsų priešingybė, kokia tik įmanoma. :)
Tad, kaip supratot, pirma gera žinia - iš brolio: "Kipras (jo sūnelis) turi brolį". Aš visai nesupratau apie ką brolis kalba. Nes Kipras brolį turėjo apturėti tik po mėnesio... Bet mažylis jau čia, paskubėjo :) Ir puikiai jaučiasi šiame pasaulyje :) Kolkas dar ligoninėj, bet greit jau keliaus namo pas brolį (mano ir savo :D ) :) Triskart: VALIO, VALIO, VALIOOOOOO :) Sveikinimai nuoširdžiausi. Kokia laimė, KOKIA laimė, kokia LAAAAIMĖ :) Mūsų šeima pagausėjo :) Tik vis dar 4:3 mūsų naudai :D : dabar mano mama turi 4 anūkes ir 3 anūkus :)
Antra gera žinia: pagaliau pardavėm savo "seną" butą. Pagaliau, nes vasarą visai sustojo pardavimai ir butų kainos pradėjo nerealiai kristi. Mes už savo kainos dantimis nesilaikėm, bet visvien - jokio judėjimo. O šildymo sezonas vis artėjo... Dabar jau galėsim negalvot apie jį. Gavom pinigėlius, atidavėm paskolą (naujojo buto), skolas ir galėsim daugiau mažiau ramiai gyventi toliau :D
Trečia gera žinia, tiksliau net dvi viename: mano skrebukai laimėjo konkursus :D
"Svajoklė" laimėjo štai čia,(ir čia būsiu kviestinė dizainere kitą kartą) o "Ir išsikasė tėvelis sau dukrelę..." - mūsų lietuviškam bloge scrapping.lt, štai čia :) Esu laaabai pamaloninta ir begalo laiminga :) Ir dar labiau dėl to, kad gausiu prizų :D
Ir darau dar vieną skrebuką :) Tiesa, kažkaip jis man stringa, bet aš ji "damušiu". Nes nesuprantu, kaip kitos gali darbus, kurie nelabai sekasi sukalbami, išmesti... Aš prie žiurkėnų, ir dailinsiu jį tol, kol mano akys šypsosis, žiūrėdamos į darbą, o širdis dainuos :D

"2011 08 14"

2011-09-14T15:04:00.010+03:00

Na, tikra studentė :) Paskutinę minutę užbaiginėju. Tiksliau, šiandien naktį tik ir pradėjau :)
Dar vienas skrebukas apie mūsų šiųmetines atostogas. Dariau pagal Once Upon A Sketch užduotį: pavyzdį, o taip pat reikėjo parašyti daugiau negu porą eilučių aprašymo, ir pavadinime turi būti metai. Baisiai norėjau DAUG karpyt. Tai praktiškai visos detalės - mano kirptos iš kelių spalvų popieriaus, dedant vieną ant kito su 3D efektu :P Gėlė turėjo būti kaip ir pagrindinė razinka, bet ai, jeigu jau kirpti - tai kirpti :) Ir gauti maaaaaaaximum kaifo nuo pačio proceso :)
Rate - ale kriauklė. Na ir jūros arkliukas, įrėminantis aprašymą. O pavyzdys buvo toks:

"Ir išsikasė tėtis SAU dukrelę..."/ "И выкопал папа себе дочьку ..."

2011-09-13T21:08:00.015+03:00

Nežinau, kaip pas ten su tais gandrais ir kopūstais, bet mūsų vaikiuką tėvelis išsikasė... tiesiog prie jūros :D
O jeigu jau rimčiau...
Kelios nemiegotos naktys, ir štai rezultatas. Pirmiausia ir svarbiausia : įkvėpimas buvo iš scrapping.lt paskelbto konkurso "Žaidimai". Kaip tik gi turėjau viltį dar bent vieną nuotraukų komplektą iš šių metų atostogų paskrebint. Ir va ši tema puikiai tiko :)
Skrebukas apie tai, kaip tėtis žaidžia su Juna. Na, ir apie tai, kad kaip smagu turėti vaikų: tada gali sau ramiai be jokio gėdos jausmo pasikasti smėlyje (gi "vaikas kasa, ne aš"), pasisupti (gi "vaikas supasi, ne aš, aš tik palaikau kompaniją"), ir t.t., ir pan., žodžiu, smagu prisiminti vaikystę :) Pirmąkart naudojau, hm, šiuos metalinius daikčiukus skylutėms papuošt (tingiu ieškot pavadinimą :P, kniedės ar kaip ?). Ir visai patiko. Nuotraukos sunumeruotos ir papuoštos ale gėlelėm. Iškirstą "šiukšlę" nuo numeriukų panaudojau apačioje ir į ten įrašiau trumpą kiekvienos nuotraukos aprašymą. Aprašymas - iš knygos iškirptų raidžių. Pavadinime taip pat panaudojau tokių kirptų raidžių, tik skirtingų dydžių. Tiesa, pavadinime baisiai norėjau išskirti "SAU", ir derinau su mūsų kalbos redaktore Vilma, kuri nepatarė naudoti šios nelietuviškos konstrukcijos, bet Erikas dažnai pabrėžia, kad tai JO vaikas, ir aš nusidėjau :P :)... Dar nepagailėjau ir skrebuką papuošiau nuotraukoje matomą Junos palaidinukę, iš kurios išaugom: baisiai jau patinka tas audinukas :) Na ir man pačiai - vinis (kurios kolkas, kiek žiūrėjo, nieks nepastebėjo :D ) - smėlio pilis ant kalvos. Tokios formos, su kokia ir žaidė vaikai :) Mažutėlė, bet man ji - svarbiausias akcentas :D Dar visokių smulkmenų pridėjau, kaip, pvz., pagrindo žirniukus 3D padariau kai kur ir "pamėčiau" . Tad smagaus žiūrėjimo :)
Sudalyvausiu dar viename konkurse: "ARTugolok", su pavyzdžiu "Kiek telpa" (Страничка № 59. Сколько влезет!) , kur daug nuotraukų :)

"Svajoklė"/ "Мечтая..."

2011-09-11T13:46:00.022+03:00

Kelios dienos prie jūros, o šitiek daug įspūdžių:) Ir dar daugiau nuotraukų, kurių nesinori palikti šiaip. Tad paskrebinau dar vieną. Ir jau darbuojuos toliau :)
Pirmas dienas vaikai tiesiog lakstė ir rėkė, kaip pašėlusios prie jūros: pirmyn, atgal, pirmyn, atgal ir t.t. ir pan. O jau paskutinę dieną daugiau sėdėjo ant kranto ir svajojo. Gal netgi atsisveikinėjo su jūra. Ir jų mintys plazdeno kažkur toli toli... Todėl ir pavadinau "Svajokle", todėl ir papuošiau drugelio sparneliais. Už pagrindą ėmiau 2 lapus: pilką ir jūrinį, su virvėm. Kad dar labiau sustiprint jūrinį lapą, vietomis iškarpiau tas vietas, kur susivijo siūlai. Bet to mano "pagražinimo" nesimatė, tad po apačia dar pakišau šilko popieriaus, jį paglamžiau, kai kur suplėšiau. Sizix'u paembosinau burbuliuotą rudą lapą. Nuvijau virveles, prie fono. Per geltoną tiesiog "prasiėjau" su skylamušiu. Daug kur išpaišiau baltu tušinuku. Taip pat papuošiau kirstais drugeliais ir frivolite mini drugeliais. Panaudojau daug dovanotų kirstų detalių: ir dideles geltonas gėles, ir drugelio sparnus ir dirželių-virvelių sagtis. Aprašymo pradžioj nenorėjau dėti, nes nežinojau kur, bet paskui sugalvojau, kad reik paslėpti kur nors po apačią. Tad radau dar vietelę, kuri dar nebuvo užklijuotą iki galo ir parašiau keletą sakinukų. Pavadinimą kirtau, tonavau ir puošiau frivolite drugeliais bei kvilingo detalėmis.
Bandysiu dalyvauti dviejose konkursuose: "Podari kusoček sčastja" su palete: ruda, terakotos, pilka ir geltona, bei "Sochraniaja lučšeje" pagal pavyzdį su viena nuotrauka.

Несколько дней на берегу моря, и так много воспоминаний и фотографий. Первые дни дети просто бегали и кричали , как сумасшедшие у моря вперед и назад и т.д. и т.п. А потом в последний день сели на берегу моря и мечтали . И мысли их порхали где-то далеко далеко ... И потому работа называется "Svajoklė"/ "Мечтательница", потому и украсила ее крыльями бабочки.
В качестве основы два листа: серый и с морскими шнурами, под ним лист шелковой бумаги. Большинство деталей высечены дыроколом, так же бабочки, которые плела сама иглой фриволитэ тонюсенькими швейными нитками, детали в технике квиллинга, и рисунки белой ручкой.
Поучаствую в двух конкурсах: "Подари кусочек счастья..." с палитрой "Sunset": коричневый, терракотовый, серый и желтый, и " Сохраняя лучшее.. " по примеру с одной фотографией.

Virtuvės kampas naujais drabužiais

2011-09-07T08:50:00.008+03:00

Kai kraustėmės į naują butą, vežėmės beveik visus baldus. Kai kurie visai dar neblogai atrodo, kiti jau gerokai aptriušę. Bet vežėmės su mano pažadu, kad atnaujinsiu. "Na na, pažiūrėsim... Jeigu iki Naujųjų neatnaujinsi, išmesim viską", -pasakė Erikas. Žinoma, ne be pagrindo: sename bute praktiškai nieko nesu padarius namams, kokius jau turėjom, tokius. Nors visiem atrodė, kad jeigu jau rankdarbiauju, tai namai sutvarkyti "nuo... iki". Nieko panašaus. Neturėjau nei laiko, nei noro. O va dabar jau turiu. Gal dėl to, kad turiu savo kambarį. Ir kiekvienas kambarys turi savo paskirtį. Ir kad naujas butas, aš sėdžių namie, tai norisi tvarkytis.
Taigi, vakar jau rašiau, kad pirmiausia atnaujinau vieną iš dviejų kėdžių Erikui. Atnaujinau jau prieš geras porą savaičių, tad tikrai ne konkursui :) Tik va negalėjau nusiteikti parašyti apie ją. Ir kol laukiau, sulaukiau ir konkurso :)
Dar jau esu iš naujo "aprengusi" kėdę vaikams, bet dar noriu pagražinti, ir pasirodysiu.
O savaitgalį plušėjau prie virtuvės kampo. Realiai, jeigu neturėt vaikų, nesirūpinti maistu ir pan., šį darbą galima padaryti per pusdienį. O man prireikė poros dienų. Ir vargšai namiškiai pietavo visur: ir savo kambariuose, ir ant grindų ir pan...
Taigi, investavau labai nedaug: nupirkau šokolado spalvos dirbtinės odos (nes senas gobelenas nusidėvėjo per mėnesį: mėlynių uogienė, sisiukas prie stalo ir pan...) ir gražaus lino su raištais, labai tinkančiais į mūsų virtuvės koncepciją: joje bus daug kavos, kuri man baisiai skaniai kvepia, bet skonis - nepatinka, tad negeriu :). O va Erikas be jos gyventi negali :)Dar gabalą paralono. Kainavo viskas (čia jau bus su 4 virtuvės kėdžių atnaujinimu) kažkur apie 40 lt. Tiesa, kampą išprašėm iš senų šeimininkų, nes jis pasirodė visai tvirtas. O ir pinigų baldams tikrai artimiausiu metu neturėtumėm.
Pirmiausia atsukau visas minkštas dalis, pabalinau medinį karkasą, taip, kad dar matytųsi medis. Ir palakavau. Atradau puikų matinį laką, realiai matinį :) Sėdimas vietas aptraukiau dirbtine odą, o viršų - linu. Žinau, žinau, vaikai greit jį išteplios, bet kolkas pasidžiaugsim, o kaip darysiu vėliau, jau sugalvojau, ir nereikės nieko iš naujo ardyti. Na ir vaizdas "prieš ir po". Dabar dar savo eilės laukia virtuvės stalas su kėdėm, viena vaikų kambario ir viena Eriko baro kėdė. Labai noriu per mėnesį užbaigti šiuos namų darbus. Pažiūrėsim, ar pavyks :)

Atnaujinta kėdė Erikui.

2011-09-05T15:52:00.019+03:00

Reabilituojuos. Ir dalyvauju ARTugolok konkurse "Jokio popieriaus":P
Turėjom dvi baro kėdes, ant kurių mėgom sėdėt ir spoksot pro langą. Bet dar turim katę, kuri mėgsta visur sukišti savus nagiukus ir apdraskyti. Tad kėdės jau senokai atrodė nekaip (žr. toliau).
Nusiteikiau. Atradau prieš gerą dešimtmetį pirktą audinį. Dar paėmiau balto ir rudo lino. Ir paaukojau savo mėgstamus margus marškinius (ko nepadarysi dėl mylimojo ir dėl grožio :D ): jie puikiai pagyvino, o ir kažkokiu būdų reikėjo juos pagaliau nuplėšti nuo savęs :) Ir štai kelių dienų darbo rezultatas. Taigi, pirmiausia paklijavau ir mašina kiek kreivai, bet visgi pasiuvinėjau spirales. Tada ant balto lino papiešiau lapus, derančius prie kitų vyro kambario baldų, ir prisiuvau juos mašina. Audiniu aptraukiau VISAS metalines detales. Ir dar truputį pagražinau: aprišau odine virvele ir prisiuvau sagas. Tiesa, šio pagražinimo Erikas dar nematė, bet tikiuosi, kad nelieps viso "grožio" nuimti :P
Katė jau spėjo įvertinti. Ir miega tik ant šios kėdės :P Ir dar nesudraskė :) O pradžioje kėdė atrodė štai taip.
Обновила старое стуло бара для мужа, которую поцарапала кошка. Покрыла тканью все металлические части. Использовала лен и даже пожертвовала своей любимой цветастой рубашкой (чем не пожертвуеш ради любимого :) ). На швейной машинке вышила спирали и пришила листы. Затем завязала веревочки из кожи и пришила пуговицы.
Кошка оценила отлично :D. С нетерпением жду вердикта мужа.
Участвую в конкурсе АРТуголка азАртном « Никакой бумаги!»

4 atostogų dienos pro mano akinius. Ir juokas pro ašaras.

2011-09-05T10:08:00.009+03:00

Šiąnakt užbaigiau dar vieną skrebuką į mano kuklią kolekciją. Bet labai šviežutėlį, dar kvepiantį: jame trumpų kuklių šių metų atostogų nuotraukos. Mano idėja buvo tokia: didelėje nuotraukoje mano akimis matomas pasaulis. Kadangi esu trumparegė, tai be akinių matau "be fokuso" - labai išplaukusi vaizdą, tokį, kaip šioje nuotraukoje aplink akinius. O va pro akinius (nuotraukoje taip pat) matau tiek pat gerai, kaip ir turėčiau. Šone sutalpinau net 30 mažų nuotraukėlių iš mūsų kelionės. Beje, šiais metais IR VĖL keliavom į mūsų pamėgtą Venstpilį, prieš tai užsukę vienai dienai į Neriją bei Jūros muziejų. O Latvijoj aplankėm dar keletą naujų objektų, kurie baisiai patiko :). Kadangi norai buvo dideli, o visi akiniai su nuotraukom nesutilpo, tai padariau dar kišenę likusioms nuotraukoms. Teksto jokio nerašiau, tik pavadinimą. Turiu viltį, kad paskrebinsiu dar šių atostogų nuotraukų ir galėsiu aprašyti :) Na, o tikra šio darbo istorija graudžiai juokinga. Norėjau sudalyvauti konkurse, kurio tema apie akinius. Konkursą aptikau prieš kelias dienas ( nes kelias savaites buvau iškritus iš gyvenimo :P ) ir turėjau kaip ir spėti. Be to, idėja kažkaip labai lengvai atėjo. Konkursas vyko iki vakar dienos vidurnakčio, t.y. iki šiandienos ryto. Tai aš kaip ir spėčiau, bet ant tiek buvau įtraukta į kūrybinį procesą, kad atsipeikėjau tik kelios minutės iki galutinio laiko. Ir, žinoma, nespėjau. Pirmą minutę baisiai susigraudinau: ale ot jau žioplumo įsikūnijimas. Bet paskui... Juk gi svarbiausia, kad buvau įkvėpta ir padariau mano supratimu visai įdomų darbą :) Ir pasitenkinau pačiu kūrybiniu procesu :P Va taip va būna amžinom studentėm :P

Suknelės mergaitėms

2011-08-29T10:04:00.010+03:00

Vasara jau į pabaigą, bet visgi parodysiu seniai žadėtą gabalėlį vasaros. Nuo ko prasidėjo, rašiau čia ir čia. Noriu dar pasakyti, kad spėjau jas pasiūti iki vasaros, bet liko palenkti apačią ir prisiūti sagas. Paskui kraustėmės ir tik vasarai įpusėjus pagaliau radau, į kurią dėžę "saugiai paslėpiau" ir PAGALIAU užbaigiau. Tad šią vasarą mažai pasidžiaugėm. Nešiosim kitą vasarą :P
Štai kas gavosi :) Pirmoje nuotraukoje - Erika, kaip visada, su vikšru :)

"Popieriaus terapija"

2011-08-11T19:26:00.007+03:00

Šios nuotraukos gulėjo pirmu numeriu - jas labiausiai norėjau paskrebinti. Tad kelionei į susitikimą, apie kurį rašiau praeitame įraše, keliavo pirmiausia šis komplektas.
Norėjau padaryti skrebuką sau. Apie savo kasdienius, bet nekasdienius darbus. Kai atsikeli, su kūrybine betvarke ant galvos, tuščiu skrandžiu (bet pamaitintais vaikais), bet dideliu noru "kažką" nuveikti savo malonumui. Tokiu būdu aš medituoju :) Vaikai įamžino mane, o aš - tai, ką nudirbau. Ir nuotraukas sudėjau į šį skrebuką.
Jis gimė labai lengvai (net greičiau, negu sesės, labiau patyrusios SB, pirmas susitikime padarytas darbas :P, kas man pačiai buvo maloni staigmena: vadinasi, sugebu, kai noriu, padaryti greičiau, na, tik iš anksto per savaitę reik pagalvot, ką darysiu :P). Su savimi paėmiau knygą, iš kurios lanksčiau musę, ir išlanksčiau kelis žingsniukus. Per susitikimą turėjom galimybę nupirkti šio bei to iš priemonių ir gyvai jas apžiūrėti. Tai ir tapo įkvėpimu surašyti tekstą būtent taip ir dar pabraižyti ant atskirų lapelių. Dar labai laiku ir vietoj buvo nupirktas štampukas su žirniukais. Tad štai mano "Popieriaus terapija" :)

Konservavimas ir raganavimas :)

2011-08-08T13:23:00.010+03:00

Dar vienas dalykas, kurio nesu bandžius - konservuot. Tai visad darė mama, kuri ir dabar tai daro. O va šiais metais pagaliau ir aš pribrendau. Pabandžiau, paragavau - ir man labai patiko. Sesė taip pat jau spėjo paragauti ir patikino, kad viskas valgoma. VALIOOOOO :) Visus receptus ėmiau iš Ilonos blog'o (iš kurio jau esu pagaminusi laaabai daug, ir viskas puikiai gavosi :) ) O savaitgalį važiavau, kaip sako vyras, į "raganų suvažiavimą": į skrebukių susitikimą. IR nors susitikimas buvo pradėtas planuot prieš kokį pusmetį, nusprendžiau ten vykti paskutinę savaitę. Vis bijojau, kaip mažoji liks be manęs. Pirmąkart (per 8 metus) palikau vyrą per naktį su vaikais. Ir jis puikiai susitvarkė :) Ir už ką esu jam dėkinga.
Susitikom nuostabioje sodyboje. Mūsų buvo beveik 30. Nerealiai patiko, nerealiai pavargau, beveik nemiegojau. Bet susipažinau su daug virtualiai pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, iš peties padirbėjau, pasikroviau įkvėpimo, papildžiau savo skrebinių priemonių dėžes (t.y. šiek tiek išleidau pinigėlių ). O svarbiausia - pagerinau savo asmeninį rekordą ir maždaug per parą padariau vieną ir beveik užbaigiau antrą skrebuką (anksčiau vieną padarydavau per 3-4 dienas). Tad greit pasirodysiu :)

Sagė ir žiedas "Gėlių pieva"

2011-08-02T07:18:00.007+03:00

Tai dar vienas mano kaip "dizainerės" komplektas Artugolok skelbiamam konkursui.
Prieš pradedant kažką daryt, įlindau į intiką ir įvedžiau žodį "sagė", paskui - "segė". Galvojau, pažiūrėsiu, ką mūsų tautietės daro ir paieškosiu įkvėpimo. Hmmm, už kelių akis užsikabino, bet jos kaip ir ne prie skrebo visai. O visa kita MASĖ - vien dekupažas, tad visos sagės vienodos. Na, paveiksliukai tik kitokie.
Bet daugiau mažiau apčiuopama vizija greit atėjo. Ir tegu tai bus ne tokia ilgalaikė sagė (nes ji 3D) , kaip dekupažinė, bet savo atitarnaus tai jau tikrai :) Ypač jeigu ją palakuot.
Tad šiam kartui štai toks komplektas. Kartoninis pagrindas, apklijuotas knygų lapais, patonuotas. Daug mažų frivolite gėlelių ant kalniuko. Mano pirmoji štai ši ritelėmis pinta juostelė puikiai čia tiko - papuošė vieną šoną. Dar kraštams papuošt nunėriau dviejų spalvų nėrinukus frivolite adata. Išorinį sagės žiedo kraštą paštampavau drugeliais, o tarp žiedų įkomponavau kvilingo technika suktus plėšytus popieriukus.

Vardiniai lankeliai

2011-08-01T11:53:00.007+03:00

Jau startavo naujas azARTinis konkursas Artugolok bloge, tad jau galiu parodyti, ko pridirbau :)
Pirmiausia lankeliai. Norėjau tokių, labai panašių, bet kartu ir skirtingų. Tai ir dariau pagrindus tokius pat, o paskui jau detales - skirtingas.
Prie kartoninio pagrindo priklijavau taškuotą popierių, apklijavau nėriniais. Paštampavau raideles ir jas priklijavau prie sagų. Emilijos papuošiau metalinėm detalėm, kirstom ir kirptom bei tonuotom gėlėm. Apačiai iš vielos nunėriau nėrinuką. Erikos pagrindą papuošiau štampuotu drugeliu, po kuriuo klijavau siuvimo siūlais nertus trijų atspalvių nėrinius. O pagrindo apačią puošiau popieriniu kirstu nėriniu. Pati neturiu kirtimo formų tokių. Bet prieš Kalėdas iš štai šio žmogučio šiaip, be jokio nuopelno, gavau dovanėlę: šokolado ir iškirstų popieriukų. Tai va, pakuotės neišmečiau, o saugiai sudėjau į SB popieriaus dėžę. Ir Erikos lankeliui panaudojau įpakavimo kraštelį :) Štai taip būna:)

Diena "X" ir dar daug visko :)

2011-07-29T09:43:00.009+03:00

Aš niekur nedingau. Tiesiog - turėjau daug darbų. Šitiek visko prisikaupė... Bet nusprendžiau apie tai viename įraše pasipasakot :)
Pirmiausia, atėjo diena "X", kurios laukėm su nerimu, ir per kažkokias 5 valandas pertempėm visą savo turtą iš vieno buto į kitą. Tiesa, prieš tai gerą savaitę pakavau. Baisus darbas, bet aš, skirtingai negu vyras, kuris pasakė, kad daugiau gyvenime niekur neišsikels, kada nors pakartočiau :) Už kokio dešimtmečio :) Tada prasivalai nuo nereikalingų daiktų nerealiai:) Tai va, mes jau porą savaičių gyvenam naujuose namuose. Didžioji dalis turto taip ir ilsisi dėžėse ir maišuose, bet rankdarbius jau pirmą dieną pradėjau išpakuoti :) Ne vien dėl to, kad baisiai jų reikia, bet dar turėjau kai ką padaryti. Apie tai -paskutinėje pastraipoje.
Antras dalykas, kuriuo noriu pasigirti - senkdaikčių turguje rastu lobiu. Važiau, žinoma, visai ne to, o ir pinigų tikrai negalima buvo leisti papildomų, beeet... Nusidėjau. Aj, mažiau pavalgysim :), užtat nesikankinsiu, kad nenupirkau :) Žodžiu, pas viena močiutę, kokių 70 metų tai tikrai, radau daug visokių siuvinėtų grožių. Tarp visų servetėlių pas ją gulėjo siuvinėtas daikčiukas, kurį jos mama pasivilkdavo po suknele. Siuvinėtas rankomis ant plono audinio gruzinų moterų: "Ten visos moterys tokius turėjo. Aš dar visai maža buvau"... Apsukau gal kokius 3 ratus, nupirkau broliui dovaną, dėl kurios ir važiavau. Ir sugrįžau pas moteriškaitę. Išsiprašiau, kad nuleistų tiek, kiek man liko pinigų, ir ji sutiko. Dabar TURIU. Nunėriau petnešas, po frivolite drugeliai paslėpiau visas dėmeles ir skylutes. Ir galėsiu kada karštą vasaros dieną plazdenti :) Už nuotrauką ačiū Neringai, su kuria ilgą laiką sėdėjom viename kabinete, ir kuri nepatingėjo pasivaikščiot su manim ir pafotkint :)
Trečias dalykas, prieš išsikraustant iš savo geros pažįstamo Inos gavau.... gimtadienio dovaną. O mano gimtadienis buvo balandį. Ale kaip smaguuuu. O ypač kai pamačiau, kokio dydžio ir svorio dovana. O kai ją išpakavau - išsižiojau. Knyyyygos. Kaip pasakė Ina, tikiuosi, tokių neturi, nes šiuo dalyku dar neužsiimi. Ne, neturiu, kolkas netapau :) Bet ką gali žinoti, kuo "susirgsiu" ryt :) O knyga - geriausia dovana, kuri gulės ir kantriai lauks savo eilės. Ir tikrai jos sulauks :) Ačiū tau, brangioji.
Na ir turbūt paskutinis dalykas, apie kurį norėjau parašyti. AAAAAAš laimėėėjau :) Ar pamenat, rašiau, kad dalyvavau konkurse rusiškame forume Artugolok "Raidė kaip art objektas". Tai va, buvau tarp geriausių ir mane pakvietė sekančiai užduočiai kaip kviestinę dizainerę (apie tai - štai čia) :) Ir būtent dėl šios priežasties pirmiausia buvo išpakuotos rankdarbių dėžės. Greit startuos naujas konkursas ir aš galėsiu parodyti, ko pridirbau :)

Junai - metukai :)

2011-07-08T07:50:00.004+03:00

Šiandien švenčiam gimtadienį: mūsų mažam turteliui metukai :) Valio, valio, valio, ir vienas ilgas: valiooooooo :)
Iš tikrųjų, šiandien turim 3 priežastis švęsti:
1. Prieš metus gimė Juna.
2. Prieš metus mum gimė gyvas kūdikis (truputis apie tai - štai čia)
3. Prieš metus po komplikuoto gimdymo aš likau gyva (apie tai rašiau - štai čia).
Tad jau kaip švęsim........., tai jau švęsim.......... :) :) :)
Na ir apie ją, tą, išsvajotąją mergaitę, apvertusią mūsų gyvenimus ir papildžiusią mūsų šeimos moterų būrį :)
Juna dar nevaikšto. Nes baisiai atsargi. Bet užtat turi 9 dantukus ir labai valgi (kaip ir visi mūsų šeimos nariai). Vis dar ropoja, ne taip, kaip dauguma (keturiom), bet palenkia dešinę koją ir juda pusiau sėdėdama :) Ir juda labai greitai :)
Kaip ir pridera pagrandukui - tikra mamičiukė, nepasilieka su niekuo. Baisiai linksma (namie), bet jau moka parodyti charakterį, moka parodyti, ko nenori. Truputį "šneka": mama, tete, ate, ba ("dar" - čia dažnai vartojamas žodis, ypač kai valgo :P )
Štai ji, šįryt (kaip ir dera jubiliatei) meniškai išsiterliojusi mėlynių pyragu :)

Bijūnai iš popieriaus

2011-07-07T13:00:00.007+03:00

Žaviuosi miniatiūromis. Kada nors, kai JAU turėsiu savo kampą, sukursiu kokį nors rimtesnį "objektą".
O kolkas tik bandymai :) Baisiai norėjau padaryti mažą gėlę, bet gavosi netokia jau maža - 1,5 cm :P Prieš pradedant išardžiau gyvą iš sodo parvežtą bijūną. O tai oiiii, kaip palengvino darbą. Ir nors neturėjau tinkamo žalio popieriau, bet visvien užbaigiau su tuo , ką radau. O tai žinot, kaip ten paskui būna :)...

Studentiški popieriniai

2011-07-05T09:47:00.023+03:00

Pradedam krauti dėžes. Ir kai ką ir savo paslėptų "turtų" parodysiu :P
Jau esu rašiusi, kad pagal specialybę esu pradinukų mokytoja. Studijos buvo nerealiai įdomios. Turėjom, pavyzdžiui, origamio kursą. Tiesa, tai nebuvo toks tikras, tradicinis origamio menas, nes ne vien lankstėm, o ir daug klijavom ir kirpom. Puošėm, kitaip sakant :) Ir štai kas išliko iš tų laikų.
Visų taip iki skausmo pažįstama "Diena naktis". Mūsų užduotis buvo sugalvoti kažką nematytą, ko dėstytoja neparodė (o ji rodė laaabai daug, tai tekdavo gerokai pasukti galvą :P ) Lelija iš vis mažesnių "Diena-naktis". Ožys. Mano meilė :) Baisiai patiko pirmiausia sau pačiai :) Meeeeeee :) Chameleonas iš tos pačios "dienos-nakties". Pora judančiu galvų: paukštis ir gyvatė.
Lelijos
Vikšras-pankas. Reikėjo kažką iš kubų sudėti, tai ir susidėjo toks spygliuotis :) Tiesiog - kubas. Pats elementariausias tradicinis eglutės papuošaliukas, virtęs gaideliu.
O čia toks žaidimas: ant degtukų dėžutės reikėjo kažką priklijuot tokio ir taip, kad judėtų atidarant dėžutę. Tai sugalvojau padaryti mišką: atidarinėji dėžutę tai į vieną, tai į kitą pusę, ir miškas ošia :) Porą austų (popieriaus juostelėmis) ir karpytų (Velykoms) atvirukų. Na, ir keletas karpinukų, nedidukų, 10 cm dydžio. Tiesa, jie dar iš kito gyvenimo - iš tų laikų, kai studijavau matematiką ir informatiką. Kaip pasirenkamą dalyką lankiau karpinius. Ir supratau, kad matematika - ne man :P Karpinių turiu ir daugiau, jeigu dar rasiu, pasirodysiu :)

Lempos nėriniai

2011-06-28T12:22:00.006+03:00

Mes su vyru turim hobius. Pagaliau abudu. Jis ilgą laiką tik svajojo, kad kada nors turės laiko ir savo hobiui. Dabar jau po truputį skiria laiko jam. Ir man dėl to dvigubai smagu: pirmiausia, kad pagaliau turi laiko, o antra - kad dabar supranta mane kaip ligonis ligonį :) Ir į klausimą (man), kiek pinigų aš išleidau kažkokioms priemonėms, atsakau klausimų: o kiek gi jis išleido??? Ir ramiai išsiskirstom, žinodami, kad abudu nusidėjom daugiau mažiau vienodai :P
Tai va. Svarstydami, kokio dydžio naujo busto mum reikia, pirmiausia galvojom apie save (net ne apie vaikus, begėdžiai). Man reikia atskiro ploto darbu, o jam reikia ne tik atksiro ploto su rakinamom durim, bet ir vietos, kur galėtų prisiglausti, kai nesimiega arba pagautas azarto vėl ištirpsta interneto platybėse. Na, bent 5 kambarių mum reikia :P Bet jeigu kambariai turės po 2 paskirtis, galima apsieiti ir su 3 kambariais. Kolkas. Taigi, turim 3 kambarius. Ir iš jų - mes su Eriku po atskirą vietą sau, kad jeigu ką, galėtumėm niekam netrukdyti ir sėdėti kad ir per naktis: kitas turės vietos ir kur pernakvot, ir kur pats savo norus įgyvendinti. Ir nusprendėm, kad kiekvienas pats susikurs sau erdvę. Pradedant sienų spalvom, lempom ir pan. Eriko kambariui nupirkom lempą. Sakau, davai ją apnersiu. Bus gražesnė ir gyvesnė. Jis sutiko. Nunėriau vieną juostą, apskaičiavau, kad dar reik 3-jų. Bet kambario šeimininkas nusprendė, kad jam ir vienos juostos gana. Tad supakavo lempą ir išvežė į SAVO kambarį :)
Ech... o aš gi tik nusiteikiau darbui.... :P Na, nieko, savo lempą apnersiu "... nuo.... iki"..., ir tegu tik pabando ką pasakyti... :P

Blog'o "kepurė"/ "Шапка" блога

2011-06-21T14:22:00.023+03:00

Prieš porą mėnesių viename rusiškame forume vyko konkursas, kuriam reikėjo sukurti blogo kepurę. Tada neturėjau laiko. Bet baisiai norėjau tą "kepurę" pakeisti. Ir kai "Art Ugolok" paskelbė kitą konkursą - "Raidė kaip art objektas", pamaniau, kad nušausiu iškart 2 zuikius.
Beveik visus elementus jau rodžiau ir aprašiau,tad skaitykite praeitus įrašus.
O jeigu trumpai... Visos juostos dydis yra 7,5x30,5 cm. Dauguma elementų yra kvilingo technika, miniatiūriniai. Drugeliai ir juostelės - frivolite technika, nerti siuvimo siūlu adata, tad taip pat plonučiai ir mažučiai. Raidėms raičiau popieriaus juostelę. Baisiai pergyvenau, kad bus sudėtinga ir beveik neįmanoma, abejojau, ar laikysis. Bet su Lipalu viskas puikiai laikosi ir užsifiksavo. Tad pačiu darbo procesu, kuris visgi užtruko, likau patenkinta. Ir truputis detalių.

Несколько месяцов назад в "Арт уголке" было задание" Шапками закидаем". Тогда не было времени, так теперь решила наверстать упущенноею. Поучаствую в таком же азАРТном конкурсе "Арт уголка" и заодно поменяю шапку своему блогу :) Размер - 7,5x30,5 cm. Большинство деталей сделаны в технике квилинга. Кружева и бабочки плела сама иглой фриволитэ тонюсенькими швейными нитками.

Geros ir liūdnos naujienos

2011-06-20T23:13:00.003+03:00

Kol visi namiškiai miega, o aš naktinėju (kas yra laaabai man nebūdinga, bet yra priežastis - pagavo įkvėpimas ), nusprendžiau parašyti kai ką, ką jau senokai "marinuoju".
Turiu gerą naujieną - mes turim didesnį butą. Jau baigiam remontuotis ir tikiuosi iki rudens pagaliau į jį ateisim gyventi, triukšmauti, džiaugtis, verkti ir t.t., ir pan... Taigi, keisim ir prieš kokių 1,5 metų pas svirplelę užsakytą numeriuką (kuris keisis vienu vienetu)ir keliausim netoli: pro langą matysim dabartinį namą. Nenorėjom keisti rajono. Kad nereikėtų keisti mokyklų/darželių, o ir vieta ši mum patinka. Nenorėjom keltis į namą, nes vaikai maži ir vienam iš mūsų tektų dirbti bent pusę etato vaikų vairuotoju ir sugaišti pusę gyvenimo bevežiojant į mokyklas, būrelius ir pan... (geriau tą laiką pasėdėsim prie lango su arbatos puodeliu)...
Ši naujiena nors ir gerą, bet visgi su liūdesio prieskoniu. Kodėl? Ogi todėl, kad teks palikti šiuos namus. Namus, kurie yra GYVI, yra mūsų dalis, čia mums buvo nerealiai gera, čia užgimė mūsų vaikai, čia buvo tiek daug, kad kažin, ar kada dar bus :) Tad žinau, kad išeinant, bučiuosiu sienas ir žliumbsiu...
Beeeeet užtat naujam bute aš, LABAI TIKIUOSI, turėsiu savo asmeninį kampą rankdarbiams ir nereikės lakstyti po visą butą su siūlais arba popieriukais :) Ir tai man taip kelia nuotaiką ir taip stumia kuo greičiau keliauti toliau... link naujo buto :)

Truputis frivolite

2011-06-20T16:21:00.006+03:00

Ne, nesuku į šoną, čia vis prie to paties kvilingo, kurį nusprendžiau paįvairinti. Liko jau visai nedaug, ir jau bus baigta.
Gėles ir medelį papuoš frivolite drugeliai ir apskritas motyvas (jo žiedai - (4-4-4-4), o lankai - (4-2-2-2-4)). Ir kelios mini juostelės. Su trilapiais (lankai -9-3-3-9, o žiedai maži - 6-2-4, o dideli 4-2-2-4). Ir šokoladinė (žiedai - (5-5), lankai- (5-2-2-5)).

"Kvilingas" veža :)

2011-06-16T10:20:00.009+03:00

Po jau rodyto medelio prisėdau prie gėlių ir žolių. Jau horizonte matau viziją, tad po truputį dedu tai, ką jau turiu :)
Pirmiausia buvo saulėgrąžos. Dievinu šias gėles :) Paskui prisukaliojau mažučių ale pakalnučių. Paskui dar mažesnių, ir dar, ir dar. Ufff, kaip sunku sustoti :) Gerai, kad yra 3 rėksnės, tai greit ištraukią ir meditacinės būsenos :D
Na ir pabaigai dar kai kas :). Laukite tęsinio :)

Suknelė per valandą

2011-06-15T10:24:00.010+03:00

Emilija šiais metais ėjo į priešmokyklinę grupę ir bebaigiant buvo išleistuvės. Jai atiteko sesės graži suknelė, o Erikai teko galvoti, kuom pasipuošti. Kadangi dažnai būnu tinginė (ne, gal ne tiek tinginė, bet tiesiog norisi kitiems dalykams laiko skirt), sukau galvą, kaip čia išsisukus. Prisiminiau savo sijoną, pirktą iš padėvėtų, kuriuo taip ir nepasipuošiau nei karto, mat rožinė visgi ne mano spalva. Ir jį be jokios sąžinės graužaties nusprendžiau "patvarkyti". Pirmiausia "įlindau" į paskutiniu metu labai gelbstinčią nėrinių dėžutę. Joje ilsisi tai ką aš ir sesė nėrėm įvairiems žurnalo priedams ir pamokoms. Tad iš jos paėmiau kelias nertas gėles. Dar radau gan plačią juostą. Susiuvau tarpusavyje 3 nertas gėles, nunėriau gėlės viduriuką ir visą šį gėrį prisiuvau prie juostos. Beliko tik susiaurinti sijoną ir prisiūti juostas su nėriniais viršuje. Užtrukau valandą, bet Erika liko patenkinta :)

Medis "quilling" technika

2011-06-09T17:04:00.007+03:00

Vis susergu tai viena, tai kita liga :) Šįkart diagnoze - popieriukų manija :) Kol dar "karščiuoju", naudojuos proga ir krapštausi. Pirma dalis - medis. Bus dar ir kitų gabaliukų iš šios serijos, kuriuos sujungus kai kas turi gautis. O kas gausis - pati dar nežinau :)
Medis mažiukas, vos 5 cm dydžio.

Dėžutė su "kvilingu" (quilling) ir dar...

2011-06-07T10:20:00.011+03:00

Kol ieškojau nėrinių sagų dėžutei, radau popierinę dovanų dėžutę, kurią dariau (spėju, kad gal prieš kokius porą metų) pati iš storo popieriaus ir puošiau ornamentu quilling technika. Taaaaaip, pati kartais stebiuosi, radus kokį eilinį/neeilinį turtą :D
Ir dar. Noriu pasigirti: mano sagų dėžutė pateko į geriausių darbų penketuką :)

Sagų dėžutė

2011-06-05T23:48:00.013+03:00

Senokai nedalyvavau konkursuose :P. Vienu susigundžiau, tik va laiko normaliai užbaigti pritrūko.
Padariau štai tokią sagų dėžutę. Konkurso užduotis - 3 D. Kirpau knygą, laipteliais, paskui iš likusio knygos popieriaus - sagas. Jas dažiau akvarele ir tonavau kraštelius.Na ir neiškenčiau nepataisyti. Radau nėrinuko gabaliuką, Tenerifes nėrinuką-apskritimą, kurį kažkada dariau ir vis gaila išmesti, tai ir priklijavau viską. Štai taip atrodo galutinis variantas :) Su teisiogine paskirtim: pilnut pilnutėlė dėželė sagų :)
Dalyvauju konkurse "Art Ugolok"

Roželės "kirmėlaitės" dygsniu

2011-05-26T07:08:00.006+03:00

Kol nusiteikinėju suknelių užbaigimui, nusprendžiau ir Junai truputį pasiuvinėti. Turėjau vieną roželę jau pasiuvinėtą, tai beliko dar dvi padirbti ir keletą lapelių pridėti.

Vabaliukai vabalai

2011-05-25T19:38:00.013+03:00

Pirmiausia noriu parodyti, ką Erika rado prie ežeriuko praeitą savaitę. Važiavom pasižiūrėti buožgalviukų. Ir kol Erika tupėjo prie kranto, pamatė, kad žemė pradėjo judėti. Žodžiu, matėsi, kad tikrai ne koks mažiukas vabaliukas ruošiasi išvysti saulę. Ir štai, pasirodė visame gražume. Buvo ir klyksmų, ir "oi", ir "ai", ir "ach" :) Juk gyvio dydis - kaip didžiojo piršto. Tik judėjo taip greitai, kad nuotrauką gavau tik vieną. Štai jis, paprastasis kurklys. Apie jį vaikystėje daug skaičiau, bet iki šiol nesu gyvo mačius. Įspūdingai atrodo :) Tiems, kuriems vabalai patinka arba bent jau įdomu į juos žiūrėti pro stiklą, noriu pranešti, kad PC Oze vyksta vabalų paroda (ir dar šį savaitgalį vyks). Man labai patiko. Nors ir esu mačius Rygos Zoo, bet visvien baisiai malonu pamatyti dar. Ir dar ir dar.
Tik Rygoj nėra drugelių. Tad prie drugelių mes prastovėjom ilgiausiai. Tokio dydžio nesu mačius, kaip dvi mano rankos. O grožis, grožių grožis. .. Ir jeigu pasiseks, galima pamatyti, kaip drugeliai pirmąkart pamato dienos šviesą.

Suknelių nėriniai

2011-05-18T11:10:00.011+03:00

Vasara nenumaldomai artėja, tad prisėdau prie vaikų suknelių. Na, gal ir ne dėl vasaros artumo. O tiesiog: norisi kažko tokio raminančio, tokio "darai ir galvoji visai apie kitką". Ir šis darbas man visai tiko. Siuvu apskritimą prie apskritimo, ir galvoju apie... kai ką, apie ką vis neprisiruošiu parašyti :)
Taigi... Jau esu rašiusi, kad nusprendžiau panaudoti siuvinėlius ir papuošti jais sukneles. Suknelių tik viršutinė dalis bus su nėriniais/siuvinėliais, o visa kita - audinio. Tiesa, siūti aš nemėgstu, reik nusiteikinėti. Tikiuosi, neužtruksiu ilgai. O nėriniai labai jau elementarūs. Štai tokie gavosi. Su siuvinėtu intarpu turim štai tokį rezultatą. Tik va driežo "apskritimas" gavosi nevisai apskritas. Nes gi kirpau iš akies :P Skubėjau, kol turėjau ūpo. Erika man atleis, tikiuosi :P